Is sono kelias atrodo mazdaug taip:
Iki siol baisu prisiminti Chilkoot Pass. Ziemos metu si atkarpa tampa lengviau pereinama. Del to Chilkootians keliavo butent ziema. O kai pasiekdavo Yukon, jau budavo vasara ir auksa susirinkti tapdavo paprasciau.
Pirmaja diena keliavome iki pat Sheep Camp. Ilgiausia atkarpa. Kiti apsistodavo Canyon City. Logiska. Bet mums vietu liko tik Sheep Camp. Pasieke uzkandome ir kritome miegoti.
Antra diena nebuvo lengvesne uz pirmaja. Kelemes 6 ryto, greiti pusryciai, palapines pakavimas ir vel i kelione. Myliu vos pora maziau, bet iveikti teko Chilkoot Pass ir apsistoti galejome tik Happy Camp. Pasieke stovykla pasistatem palapine, iskrovem maista ir kritome miegoti.
Trecia diena prasidejo malonumai. Sunkiausios dienos praejo, galejome atsipalaiduoti ir mums tereikejo iveikti atkarpa iki Deep Lake. Ryte atsikele apsidairem.... Pirmas dvi dienas turejome pasakiska ora, saule, siluma, giedra dangu. Trecioji diena buvo darganota.... Salta, panasu, kad lis. Teko sukaupti jegas, nes buvo tikrai vesoka... Palapineje miegoti silta, nors ir neminksta, bet tiek pavargus uzmigti galima bet kur ir ant bet ko. Atsikelus i lauka islisti yra pati nemaloniausia dalis. Nors ketinome puse dienos nieko neveikti ir tiesiog kaupti jegas, bet netrukus po pusryciu vel issiruosem i kelione. Kad isvengtume lietaus. Ir is tiesu galiausiai buvo taip, kad visas dienas mes tik vos vos buvome priekyje. Paskutine diena, kada jau lipom i traukini gavom ziniu, kad Chilkoot trail skesta. Iskart uz musu.
Taigi, pasieke Deep Lake ten radome tik krumynus melyniu, bet jokios trobeles....
Liudna. Prisirinkome melyniu ir nusprendem bandyti laime ir apsistoti tolimesneje stovykloje, nors ir nepriklause ji mums. Rizikavome buti isvyti, bet pirmosios stovyklos parode, kad laisvu vietu apsciai. Ir padarem geriausia sprendima per visa kelione - ten ne tik buvo trobele, bet ir galejome susilti salia krosnies. Tai buvo geriausia naujiena - maniau, kad ateinancias tris dienas salsiu. Vakara praleidome Lindeman City prie krosnies, pasigaminome makaronu, susilome, aptingome ir kritome i miegmaisius net indu neissiplove. Ech, rytas uz vakara protingesnis.
Toji krosnele mums taip patiko, kad nusprendeme Lindeman City praleisti dar viena diena ir taip atgauti jegas. Tuo tarpu apsilankeme gretimoje palapineje ikurtame muziejuje, pasiemem Chilkoot trail sertifikata, pasidomejom istorija ir iskeliavom ieskoti dar daugiau melyniu. Deja, aplink ju nebebuvo.... Neberadome iki pat Chilkoot trasos pabaigos tokio kiekio melyniu, kiek ju buvo prie Deep Lake. O jei ir radom - tai jos buvo mazos ir neskanios. Ech, bet uztat kooookios melynes.... Dideles, saldzios.... Pykau ant savo keliones partnerio, kad taip skubino ir priverte palikti Deep Lake melynes. Papykau, pabariau ir atleidau.
Na, o paskutine, penkta diena vel iskeliavom pakankamai anksti: 7:30 buvome kelyje ir turejome nukeliauti iki pat Bennett lake bei uzbaigti trasa ir suspeti i traukini. Pasilikome papildomo laiko tam atvejui, jei visgi kazka sumaisem su Kanados laiku ir traukinys ne 15:10, o 14:10. Pasiekem paskutine stovykla, pavalgem, pasistatem palapine ir dar porai valandu uzmigom. Grazu, sauleta paskutine diena. Kelione namo buvo ilgoka - 2.5 valandos, bet vaizdai pasakiski, gidas idomus ir kelione neprailgo... net nepaisant fakto, kad traukiniu keliavau jau koki 5 karta. Vis tiek kiekvienas gidas pasakoja siek tiek kitaip. O pati Gold Rush istorija nepaprastai idomi. Niekad tuo nesidomejau, net nepagalvojau, bet cia atkeliavus viskas uzburia.... Skagway iskilo vien del aukso karstliges. Nebutu rade aukso, nebutu Skagway, nebutu Dyea, arba apie juos zinotu tik tie 10 cia isikurusiu ramybes kalnu prieglobstyje ieskantys zmones.
Paskutine diena issikrove telefonas ir paskutines nuotraukos... gaaaal... bus ikeltos veliau. Atnaujinsiu irasa. Kol kas tiek. Malonu buvo prisiminti :}
P.S. Geriausi mano kada nors tureti pusryciai. Oatmeal su chilkoot trail melynemis. Ir kava. Zvelgiant i Lindeman Lake.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą