Iš pradžių nenorėjau aplankyti Las Vegasą, o vakar buvo gaila, kad taip greitai išvažiuoju. 2 naktys, hostelis nebe toks baisus, koks pasirodė iš pradžių. Nepalyginsi su San Francisko, bet ir kaina perpus mažesnė. Vis dėlto, visos durys su kodiniais užraktais, žmonės atrodo malonūs, nors yra labai išsiskiriančių charakterių. Bet dėl kažkokios priežasties tas charakteris mane mėgsta ir visad iš tolo šaukia "Eve! Come sit on a bench". Bet visą laiką skubu kažkur į miestą. Juk tik porą dienų turiu. Pirmą naktį aplankiau Strip. Tai pagrindinė garsiausia Las Vegas gatvė. Pilna šviesų, garsų, muzikos. Labai traukia ir įdomu. Vakar naktį ėjau į priešingą pusę - downtown ir Fremont gatvę. Ji trumpesnė, bet su gyva muzika. O ta gyva muzika, tai ne Lietuvos kapela ar Mikutavičius. Išgirdusi balsą praeiti nebegalėjau. Suoliukų ten nėra, tad įsitaisiau ant turėklų ir kurį laiką tiesiog klausiausi muzikos, stebėjau žmones.
Las Vegas nepatiko pirmą dieną. Karšta, veikla tik kazino, šviesų nera, tyloka. Bet retas dykumoje dienos metu nori kažką veikti. Nuo karščio vaikščioti gatvėmis sunku. Sustoju prie šviesoforo, tai pėdoms jausmas, lyg and karštų akmenų stoveciau, o aš juk su batais! Miestas atgyja naktį, kada matosi visos spalvos, kada pasislepia saulė. Labai daug kas čia dirba visą parą. Patogu. Tik keista.. Nutolus nuo Strip ar Fremont minių miestas tampa visiškai tuščias. Didžiulis kontrastas.
Antrą dieną pavyko issmukti iš miesto ir apžiūrėti Red Rock Kanjoną. Daugiau mažiau pasiekiamas tik su mašina. Laipiojimas po uolas tarsi atgaivino... Dykuma, bet vis tiek vaizdai pasakiški. Ne Aliaska, kur kalnus dengia ledas ir vanduo, kur visur pamatysi krioklį ar upę ar ežerą. Ir vandens, medžių ir akmens derinys tiesiog užburia. Vis dėlto Red Rock labai skirtingas darinys, bet taip pat labai galingas. Ir lipdama į viršų galvojau, kad jei kitąmet čia dar sugrįšiu, vėl norėsiu grįžti į tas pačias vietas, o ne lankyti rytinę pakrantę. Dabartinė kelionė visiškai skiriasi nuo to, ką planavau prieš atkeliaudama į JAV. Net taip užtikrinta Albuquerque dabar lieka kažkur fone. Intuicija sakė dar patyrinėti. Tad vakar pusę dienos praleidau skaitydama ir vakare pirmą kartą autobusu išvažiuoju į Flagstaff, Arizona. Anot interneto ten 12 laipsnių vėsiau, tik 23 palyginus su 35 Las Vegase.
Kuprinė ant pečių ir vėl į kelionę.. Palikti vietą nebegaila. Laukia naujas nuotykis. Jau imu priprasti prie nežinomybės. Laikas lekia nepastebimai.. 26-27 dieną į Phoenix, ten pabūsiu ilgiau, o spalio 5 į San Antonio. Ypatinga diena, nes tiesiai iš Aliaskos atskris N ir nuo tada keliausim kartu iki kol spalio 11-12 skrisiu į Niujorką, o galiausiai į Lietuvą. Skamba kaip penkios minutės... O gal mano planai vėl apsikeis aukštyn kojom.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą