3 mėnesiai.
2300 nuotraukų. Neskaitant tų, kurias bandysiu gauti iš kitų.
Sugijęs auskaras. Daugiau nei metus galėjau miegoti tik ant kairės ausies. Įtariu grynas Aliaskos oras ir tyras ledynų ar nelabai tyras upių vanduo padėjo.
Persivertimas į vegetarizmą. Šis tas keičiasi. Dabar visada turiu pasiteirauti ar mano užsisakomame maiste nėra mėsos. Maždaug kaip alergiški žmonės turi įsitikinti, jog nesuvalgys riešutų. Ir dažnai negaliu vaišintis kitų žmonių maistu.
Keliolika nuostabių asmenybių, kurių kiekviena šio to išmokė ir šį tą paliko galvoje.
Jūra išlietų ašarų paliekant namais tapusį Skagway ir tikiuosi dar ne paskutinį kartą apkabinamus žmones.
Hmmmm... Dėl savo "didelės" kuprinės ir atskirai nešamos antklodės nerimavau be reikalo. Viskas sutilpo, o už bagažą mokėti neteko. Matydama kitų žmonių rankinį bagažą supratau, kad problemų nebus. O buvau pasirengusi išmesti dar daugiau daiktų...
Paskutines dienas praleidau ruošdamasi iškeliavimui. Pardaviau batus, aplankiau suvenyrų parduotuves, nors tikrai jais neapsikroviau. Tik kelios smulkmeneles, kurios tikriausiai sugebės ištverti dar mėnesį bastymosi. Labiausiai patiko bear poop maišelyje, bet nemanau, kad toks dalykas atlaikys New Mexico temperatūras, autobusus, lėktuvų bagažines ir mano svorį bandant sukišti daiktus atgal į kuprinę. Hehe, iš tiesų ten tik šokoladas.
Ir be abejo, likusį laiką skyriau žmonėms. Paskutiniam užkopimui į mūsų vadinamą namelį medyje (aka Treehouse), kuris panašesnis į kelias lentas nutiestas nuo kalno šlaito virš medžių. Rašiau jau apie šią nuostabią vietą, nuo kurios matosi visas Skagway, kur niekada nebūna žmonių (gal be mūsų kelių tos vietos dar niekam nepavyko rasti?), kur stebėjome liepos 4 fejerverkus, kur gėrėm vyną ir grojom gitara, kur tapome artimesniais ir labiau vienas kitą pažinom.
Nenorėjau daryti didelio atsisveikino, nekviečiau niekur į miestą. Paskutiniu metu nuolat kažkur einame, galiausiai atsibosta, tad vakarą prieš išvykimą pasilikom namuose. Andrew, nuostabiai gaminantis maistą, pagamino grybų sriubą. Nupirkau vyno. Vakarą praleidau skalbdama viską, ką turiu, ir darbo kostiumą. Vėliau žaidėme žaidimą. Daug vakarų praleista žaidžiant stalo žaidimus ir Andrew guodėsi, kad išvyksta mėgstamiausia žaidimų partnerė. Kitą rytą Nadav iniciatyva iškeliavom pavalgyti tikrus amerikietiškus pusryčius. Iš pradžių maniau, kad būsim dviese, bet užsiminus kiti patys pasiteiravo ar gali prisijungti. Nepatingėjo atsikelti anksti ir anksčiau ar vėliau užsuko blynų, kiaušinienės su hashbrowns ar tiesiog kavos. Trumpam prieš išvykimą iš miestelio užsuko net tie, dėl kurių labai rūpinausi, kad taip ir neatsisveikinau. Ech, šilta gera.
Ir žinoma, žliumbiau iki pat Seattle.
Hell of a summer. O iš pradžių nenorėjau į Aliaską... Tarsi kažkas būtų nevedęs teisingais keliais. Namo grįšiu pravalyta smegenine, sudėliotomis mintimis. Kelionės, pabėgimas iš to savo žiurkėno rato padeda į viską pažiūrėti iš šalies. Į save ir į kitus. Pirmiausia dėl to norėjau iškeliauti toli toli... Ir dėl to toks troškimas tai daryti vienai. Tai tarsi spintos perkratymas. O kada geriau save pažinsi, jei ne per keliones ir bendravimą su naujais žmonėmis?
Ir dar vienas dalykas... Savo maršrutą ir norimus aplankyti objektus pakeičiau daugybę kartų. Ar galėčiau taip laisvai atsisakyti pusės maršruto ir iš niekur nieko nuspręsti keliauti į New Mexico? Tiesiog šiaip sau. Nes noriu susipažinti su kultūra. Visos valstijos skirtingos. Ir vietoje to, kad lankyčiau turistų issvaiksciotas vietas, ką paprastai daro kiti, patrauksiu savais keliais ieškodama tos tikrosios dvasios, o ne fotografuodama tai, kas nufotografuota milijonus kartų. Laiko švaistymas keliauti patikrinti, ar tikrai tas garsusis objektas yra ten, kur sako... Vietoje to daugiau laiko praleisiu vietose, kurios stebuklingu būdu traukia į save. Ne mane vieną... Dalies mano sutiktų žmonių atsidūsimas buvo, kad SF yra mėgstamiausias jų miestas. Debora susižavėjusi prisiminė, kad Alcatraz kalėjime lankėsi 5 kartus. Hehe, dar nė to nežinodama jau į planą įtraukiau apsilankymą naktį vyksiančioje ekskursijoje. Neketinau, bet kuo daugiau skaičiau, tuo labiau supratau, kad tai dalykas, kurį verta pamatyti labiau už atrakcionus, Niagaros krioklius ar Didįjį Kanjoną. Tai tik keli dalykai, kuriuos išbraukiau iš kelionės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą