Jei man leistų pasirinkti super galią, tai ji būtų niekada nemiegoti. Ne, ne nemiga. Kol kas einasi neblogai. Miegu po 5-7 valandas. Čia nėra taip sunku nubusti, kaip kad kada reikia į darbą arba tinginiauji namuose. Ech, tada jokia kava nepadeda. Beje, gerti kavą kelionėse yra blogas sprendimas. Antraip netrukus ne miestu mėgaujiesi, o bandai surasti tualetą.
Šiandien pirmą kartą nereikia susikrauti visų daiktų ir išeiti į miestą su klausimu, ką daryti, jei nerasiu, kur nakvoti. Ne ne, blogiausiu atveju yra pažįstamas asmuo, pas kurį galėčiau prisiglausti. Bet man patinka turėti savo raktą, savo vietą ir už patogumą negaila atitinkamai sumokėti. Juk visgi man atostogos.
Berašydama stotelėje gavau pamoką, kad jei spoksai į telefoną, tai autobusas 5R net nestoja. Nerimaudama, kad vėluoju į ekskursiją laukiu kito 5R. Netrukus atvažiuoja, bet kadangi nėra vietos stotelėje, nes prieš jį kitas autobusas, trumpam stabteli ir nuvažiuoja. Vilniuje tokiu atveju autobusas palaukia, kol atsilaisvins stotelė ir privaziuoja. R raidė prie skaičiaus reiškia, Rapid. Greitasis. O greitas jis dėl to, kad nestoja ir nerenka žmonių. Galiausiai išokau į pirmą pasitaikiusį autobusą ir nuvažiavau...
Sekantį kartą pamačiusi 5R stotelę net netraukiau telefono iš kišenės. Tiesiog laukiau. Šį kartą pavyko įsėsti.
Taigi, vakar apsilankiau Alkatrazo kalejime. Spejau ten vos per plauka. Kazkokiu budu buvau isitikinusi, kad mano ekskursija prasideda 1:30 pm. O is tiesu lygiai 1 pm. 10 min iki ekskursijos uzsidaro vartai. Kazkokiu budu viskas susikloste stebuklingai. Zmoniu daugybe, bet ne vieno nebuvo prie prepaid tickets langelio. Pasiemiau bilieta ir ramiai nuejau i eiles gala. Kazkaip neramu pasidare - kodel kiti keleiviai jau kelte, o sitie zmones dar laukia ... Zvilgt i bilieta - taigi as jau turejau buti laive! Visi sitie nuo 1:30! Omg. Galvojau, viskas, sakes. Bet gal praleis velesniam laikui. Vis del to apsauginis buvo labai malonus, patikrino bilieta ir leido eiti. Spejau! 3 minutes iki kelto isplaukimo. Visa ekskursija nuo isplaukimo mazdaug trunka 2.5 val. Grizti atgal galima bet kada - keltas atplaukia paimti keleiviu kas pusvalandi. Pravaiksciojau keturias. Audio turas, kurio metu kalbejo ex kaliniai ir kalejimo darbuotojai, buvo nuostabus. Su istorijomis ir igarsinimais, su ivairiu kalejimo kambariu apibudinimu, aprodymu. Keliauji su ausinemis, sustabdai audio kada nori, pasidairai ir eini toliau. Kalejimas buvo pilnas tokiu tyliai su ausinemis vaikstanciu ir i viska spoksanciu zombiu. Buvau vienas ju. Bet pasakojimas uzburia.... Uzsirasiau kelias eilutes.
Leon "Whitey" Thompson: I hated anything that walked or crawled on this Earth. I was a man who is dead inside. You could not hurt me anymore, you see. (lt: as nekenciau visko, kad vaiksciojo ar sliauziojo zemes pavirsiumi. As buvau mires viduje. Matai, manes nebegalejai suzeisti).
James Quillen: Everyone wants to be a human, an individual. But you weren't on the Rock. (lt: visi nori buti zmonemis, individualybemis. Bet ant uolos toks nesi).
Alkatrazas pastatytas ant uolos, del to jis vadinamas the Rock - uola. Dirvozemis, ant kurio dabar kazkas auga, yra atgabentas is gretimos salos - Angel island.
The cell became part of you. And you became part of the cell. (lt: kamera tampa tavo dalimi. Ir tu tampi kameros dalimi.)
Viena didziausiu bausmiu yra tai, kad pro kalejimo langus gali matyti San Franciska. Vaizdas nuostabus. Gyvenimas, kuris yra visai cia pat, bet tuo paciu taip toli. Jei vejas pucia Alkatrazo pusen, kaliniai galejo girdeti juoka, zmones, gyvenima.
Is tiesu as vis dar per daug nerimauju. Visada baltai pavydziu, kurie i viska gali ziureti visiskai chill'iskai. Tad iskart po kalejimo sunerimau, ar gausiu hostelio kambari. Nors ryte sake, kad turi vietu, bet rakto vis tik negavau. Ir pirma karta gavau kambari dviems naktims is eiles. Ramu. Nepaisant to, ryte vis tiek viska susipakavau i kuprine, isskyrus isskalbtus bedziunancius drabuzius, ir palikau saugoti. Vakare lauke nemokama vakariene. O jos metu su manimi susisieke kiti San Franciske klaidziojantys lietuvaiciai ir netrukus iskeliavau su jais susitikti. O cia ir prasidejo smagumai. Kazkokiu budu vis apsuke rata sugrizdavom i blogesnius rajonus. Na, klaidziojam, pasiklystam, apeinam rata manydami, kad tolstam ir vel atsiduriam ten, kur nereiketu.
Nakti San Franciskas pasikeicia. I gatves islenda visi, kurie visuomenei nereikalingi. Nuo akivaizdziai apsinesusiu narkomanu iki pamiseliu. Matem labai daug keistai besielgianciu, keistai einanciu, keistai ziurinciu ir tiesiog labai keistu zmoniu. Benamiai garsiai sukauja, miega gatvese. Niekas nesikabino, niekas net neuzkalbino, o mums sava kalba snekant buvo is tiesu labai linksma. Hmmm.... geriau karta pamatyti nei tukstanti kartu perskaityti, bet galiu pasakyti, kad maciau didele moteri su kates kauke, einancia gatve ir sakancia "Miau". Arba besileidziant gatve is uz kampo iseina vyrukas klinksedamas zaisliniu sautuveliu. Ne i mus, tiesiog siaip linksminasi. Mes vos is klumpiu neisvirtom is juoko. Arba moteris roziniais plaukais tiesiog gatveje skutasi galvos plaukus. Sukuosena pasidare. Kadangi lijo kuri laika gana smarkiai, moteris issideliojusi lekstes ant saligatvio jas plove. Reikia naudotis proga, sako, kad retai lyja San Franciske. Nors is tiesu tik siandien labai silta ir sauleta, nors ryte atrode, kad diena nusimato nekokia. Kitas dienas truputuka palydavo.
Na, o siandien tiesiog pasivaiksciojau po Golden Gate Park, papludimi ir siek tiek po parduotuveles. Bet neturiu kantrybes pastarosioms, tad grizau i hosteli ir vakaroju jame.
Rytojuj lieka pavaziuoti Cable Car (o gal dar siandien isbegsiu i lauka). Apsipirkti maisto. Ir traukiu i Yosemite parka. Ate ate San Franciske. Buvo malonu pazinti.
Visi klausimai.... kaip i desimtuka visi, ka mastau ;D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą