Man patiko frazė: jei tau reikia daugiau nei vienos kuprinės, tai tu esi turistas, o ne keliautojas. Ir iš tiesų per šiuos 3 mėnesius supratau, kiek mažai daiktų iš tiesų reikia. Tad kam namai prikišti daiktų? Oh, grįžusi išmesiu visą šlamštą. Visgi, be ko nepripratau gyventi, bet vis tik nenorėdama apsikrauti nepirkau, tai tapkės. Vienintelis daiktas, kuris vis sukosi galvoje, bet radau kitų būdų, padėjusių išvengti jų įsigijimo. Viską gali pakeisti kiti įrankiai. Tereikia vaizduotės. Smagu tik tai, kad namas buvo pilnai aprūpintas visa virtuvės įranga, dėl to daugiau eksperimentavau. Vilniuje niekada nerasdavau tam laiko, nes jį skirdavau nereikšmingiems darbams prie kompiuterio. Dar vienas dalykas: kuo mažiau kompiuterio, tuo daugiau nuveiki. Ir net nėra noro sėdėti namuose. 3 valandų trukmės kelionė į vieną pusę tampa malonumu. Nes žiūri tarsi geriausią filmą: gamta, kalnai, ežerai, dangus, grynas oras, tvarka ir, žinoma, gera kompanija. Manau, čia sugrįšiu kitamet. Manau, 7 mėnesių užteks pailsėti nuo kvailų turistų. Beje. Dar vienas išmoktas dalykas. Aptarnavimo sferoje dirbantys 9 iš 10 žmonės tavęs nenori matyti, girdėti ar užuosti, bet jie šypsosis plačia šypsena ne dėl to, kad džiaugiasi tave matydami, bet dėl to, kad toks jų darbas.
Paskutinės dvi dienos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą