San Antonio - miestas ne dviračiams, ne žmonėms, bet stovėjimo aikštelėms


Čia šaligatviai dažnai tiesiog pradingsta, o kelionėje dviračiu link artimiausios parduotuvės suabejoji, ar namus pasieksi gyvas. Bet kokiu atveju, man labai pasisekė, nes kelis kartus pavyko gauti dviratį. Taip pamatai miestą, jo užkaborius. Autobusu pražiopsai ištisus rajonus, pėsčiomis tų rajonų nespėji pasiekti, o dviračiu gali nusukti visur, kur norisi, sustoti, kada pamatai kažką įdomaus, ir tavo kelionė nepriklauso nuo tvarkaraščių bei maršrutų. Kai kurie žmonės stebėjosi, ką SA galima veikti visą savaitę. Bet kiekviena diena buvo kupina nuotykių bei gerų emocijų. Golfas, dviračiai, Riverwalk trail, Caverns, meksikietiški restoranai, šunys, patogi lova, geras filmas, vėsus dušas, karšta saulė. Mačiau nuotraukas FB... Žmonės Lietuvoje jau su žieminėm striukėm. Truputį baisu grįžti. Taip gera ir šilta.

Keliauju į Houston. Rytoj ryte skrendu į Niujorką. Vakare - į Stokholmą, kitą dieną jau Vilniuje. Sunku patikėti, kad tuoj būsiu Lietuvoje. Viskas taip greitai prabėgo. Keista palikti šitas vietas... Šitą visą didelį nuotykį. Iš dalies norisi truputį pailsėti. Visą laiką norėjosi išmesti batus. Viena pora už kitą labiau sunešiota. Neprisiverčiau lankyti parduotuves ir visas vietas, kur minios žmonių leidžia pinigus pirkdami niekam nereikalingą šlamštą, kur prisidedi prie vartotojiškumo ir sutrikusių emocijų kultūros. Išsiurbia visą energiją tokios vietos.... Iš kitos pusės, net ir tie keli papildomi daiktai smarkiai neišvargino. Jaučiuosi atsigavusi, išmokusi, sužinojusi, susidėliojusi mintis ir prioritetus, norus ir poreikius. Keliauti yra brangu, bet sunku rasti kažką labiau verto pinigų nei tai. Niekada ir nesvajojau apie namą su balta tvora.

Share:
spacer

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą