13 skrydžių nuo birželio 12 iki spalio 13. Iš pradžių jie jaudino, buvo kažkas neįprasto ir nuostabaus. Iš pradžių be abejonės rinkdavausi vietą prie lango, kad matyčiau kalnus, miestus, debesis. Dabar pagrindinis rūpestis - kiek paprasta bus pasiekti tualetą. Ech, vis dar gražu, bet oro uostai susirūpinimą kelia tik Bandant surasti reikiamus objektus. Arba patogią vietą miegojimui. 4 naktys oro uoste. Būtų penkta, bet vietoje jos nakvojau amerikietiškos svajonės tipo name Houston priemiestyje. 3 ryto jau buvau pakeliui į oro uostą. 5 ryto braukiu ašarą pradėdama savo kelionę atgal ir tuo pačiu gera žinoti, jog Lietuvoje taip pat kažkas laukia: ar tai žmonės, ar naujos galimybės, nauji nuotykiai. Vėl apima jaudulys, turiu daugybę planų, idėjų, troškimų. Negrįžtu į tuštumą. Jaučiu, kad išmokau laiką išnaudoti prasmingai, o tuo pačiu pailsėti, kada reikia. Ir jau dabar galvoje sukasi mintys, kur keliausiu toliau. Bet kitaip nei anksčiau, manęs nestabdys tai, kad niekas kitas nenori keliauti kartu. Gera daryti dalykus kartu, gera daryti ir vienam. Kaip kažkas sako būk savo paties draugas. Svarbiausia, kad jaustumeisi laisvas ir sparnų nekarpytų aplinkinių žmonių norai ar nenorai plius išsigalvotos baimės. Ir tada būsi laimingas. Manau. Juk tai tik mano požiūris ir tikrai nesijaučiu suprantanti gyvenimą ar žmones. Gal dar keli nuotykiai ir suprasiu, kad ne čia visgi šuo pakastas buvo. Bet visa tai išsiaškinti turi savo kailiu.
Nuotykiai nesibaigia. Nuotykiai keičiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą