Dėl to šiandien atšaukiau nakvynę ir į San Antonio iškiliausiu anksčiau nei planavau. Didžiulis miestas su daug daug barų. Ilgiuosi gamtos ir kažko neįprasto akiai. Muzika visgi puiki. Hmmm... Bet apie viską nuo pradžių.
Antrą dieną iš tobulo hostelio iškeliavau į pigų hostelį. Bet tai baigėsi tik geriau. Šitas buvo įdomus, nes jo savininkas šiek tiek ekscentriškas menininkas. Įkūrė hostelį savo name, tad gyvenau kartu su tikru Austin gyventoju. Tuo pačiu davė dviratį. Nemokamai. Kas man buvo didžiausia laimė, nes nuomotis labai brangu ir ateinančias dienas praleidau mindama dviratį Austin gatvėmis ir gatvelėmis. Labai daug papasakojo apie miestą, nurodė žemėlapyje, kur eiti, ką pamatyti, kur pavalgyti. Ir gyvenau nuosavame kambaryje, nes gyventojų buvo mažai. Kiek ten naktų... Gal 4. Su ta, kuri dar prieš akis. Vakar iškeliavom į miestą. Nusprendė man parodyti, koks gi tas Austin. Buvo tikrai smagu. Šokom, klausėmės skirtingų stilių muzikos. Ir visą laiką juokiausi, nes kartu keliavo gyventojas, kuria yra visiška C priešingybė. Visą laiką pykosi ir kita vertus, tas gyventojas, kurio vardo niekaip neišgirstu, nors prie manęs prisistatė daugeliui žmonių (po kiek laiko jau tiesiog juokinga klausti vardo), nebuvo itin patenkintas vakaru. Nors jie tarpusavyje šnekėjosi mažai, bet abu mielai bendravo su manimi. Prisiėmiau atsakomybę išlydyti nejaukias tylos pauzes. Sunku nebuvo, tiesiog šnekėjau, kas uzplaukia ant liežuvio. Minčių daug, ypač, kai kurį laiką jų nedesciau į blogą.
Dienomis vaikščiojau, važinėjau dviračiu, apsilankiau Kapitolijuje ir susipažinau su Teksaso istorija. Vaizdai priminė matytus filmua. Iš tiesų, jei tave atvežtų čia užrištomis akimis, netrukus pažintum, jog esi Teksase. Ar sostinėje - nežinau. Gal iš piešinių ant sienų, begalės meno kūrinių visur, kur akys užmato. Bet iš tiesų pažintum iš visur ir ant visko esančių lone star. Tos pačios, kuri yra ant Teksaso vėliavos. Gidas net sakė, kad lone stars dedamos ant visko ir prieš išvykdami turėtume apsidairyti, nes didelis šansas, kad viena iš jų jau bus ir ant tavęs. Nuo kanalizacijos dangčių iki tvorų ornamentų, net neminint įstaigų pavadinimų ir piešinių.
Kitą (šią) dieną bandžiau rasti before I die wall. Bet atvykusi į vietą ir neradusi supratau, kad tai daugiau board, o ne wall ir ji kažkur kitur. Meh, siaubingai karšta, labai sunku vaikščioti. O autobusai visad vėluoja. Lauki 10 min ir nežinai - jau pravažiavo ar atvažiuoja. Nedažni jie. Teko gerokai pasivaikščioti, nes kartais autobusas atvyksta voa tik pasitrauki atokiau nuo stotelės. Vėluojantis 15 min.
Vakare vis tik užsukau į Microsoft parduotuvę pasimatuoti kompus. Ten užkalbino pora vyrukų, siūlydami vieną iš modelių. Žinau, kad tai nuostabus kompiuteris, bet... Man reikia kitokio. Reikia daryti kompromisus. Negali turėti didelį ir mažą viename. Nežinau, ar jie tiesą sakė, bet prisipažino, kad jis yra to kompiuterio kūrėjas. Bandžiau googlinti nuotrauką, bet nieko doro neradau. Juk vis tik prie produkto dirba begalė žmonių. Bet kokiu atveju, patikėsiu ir susitikti tokį asmenį buvo malonu. Tik keista - atseit kaip paslaptį išdavė kito modelio išleidimą, sakydami, kad bus geresnis ir didesnis. Hmmm... Manau, galiu palaukti. Tik kad US jis bus po 3 savaičių, o Lietuvoje - po 2 metų. Dammit.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą