Tavimi "rūpinasi", taip vadinama, valstybė, darbdaviai. Iki kol pasako, kad mažinami etatai ir esi nebereikalingas. Arba iki kol tavo algą nurėžia tiek, kiek dar teoriškai yra padoru mokėti, bet gink dieve, ne daugiau minimalios sumos, sugebančios tave nupirkti. Kur tu parduodi savo laiką ir gyvenimą mainais už trečdalį to, kiek vertės sukuri, o atgal gauni netgi dvi savaites atostogų per metus.
Man skaudu, kaip galima užsimerkti ir pamiršti faktą, jog tu atiduodi trečdalį gyvenimo kažkam, kam stengiesi paklusti, kas tau sako, ką daryti ir kaip daryti, kas tau sako, kada atsikelti, kada gali valgyti, kada gali eiti namo, ką gali apsirengti, ir, jei buvai labai geras, tai kada gali išsiprašyti iš darbo, kad galėtum nubėgti į banką ar nuvežti savo vaiką pas gydytoją. Kada tu turi maldauti tau mokėti daugiau, nes dirbi čia ilgai ir, retkarčiais, sąžiningai.
Aš esu pasirengusi ieškoti man patinkančios veiklos tiek ilgai, kiek reikia, išnaršyti tiek šalių ar įstaigų, kiek galiu, kol rasiu vietą, kuria tikiu, į kurią kas dieną atlikti savo darbus eisiu su malonumu ir nekantrausiu tų darbų imtis. Skamba naiviai, taip? Ką gi kalba šita pienburnė, kuri tikro pasaulio nematė ir nežino. Bet žinai, prisiekiu, geriau badausiu ir neturėsiu namų, nei parduosiu save ir keiksiu savo gyvenimą ir prarastus metus per kiekvieną gimtadienį, kada suvoksiu, jog prabėgo dar vieneri metai... ir dar vieneri... ir dar vieneri. Iki kol suvoksiu, kad aš save pardaviau ne ką prasčiau nei prostitutės parduoda savo kūną mainais už pinigus.
Pavydžiu tiems, kurie žino, ko nori ir to nuosekliai siekia nuo tada, kada įstojo į universitetą, kada susirado pirmąjį darbą. Kitiems to reikia - darbo nuo 8 ryto iki 5 vakaro. Visiškai suprantu, jog galima būti laimingu taip darant. Ir to tikrai reikia, kad visuomenė funkcionuotų. Bet pasaulis ilgas ir platus. Panašu, jog daug kam egzistuoja tik vienas gyvenimo modelis: mokykla, universitetas, pirmas darbas, antras darbas, kopimas karjeros laiptais tikintis gauti penkiaženklę sumą ir būti už kažką atsakingu. Aš irgi aklai sekiau tuo. Iki kol pradėjau atskirti iš išorės įkaltus norus ir idėjas nuo savų.
Metų metus skaitau istorijas žmonių, atradusių aistrą tame, ką daro, įvairiais būdais, užsiimančius įvairiomis veiklomis. Laimingus žmones. Tiek skirtingų gyvenimų, tiek skirtingų kelių. Kažkam pinigai yra laimės sinonimas. Daugiau daiktų, daugiau pinigų, daugiau saugumo (?). Taip, saugu. Bet iš tiesų gyvenant saugiai nenutinka nieko įdomaus. Gyvendamas saugiai neturi ką papasakoti, kad užsidegtų tavo paties ir kitų žmonių akys. Ir tada paklausus kartą per pusę metų, kas pas tave naujo, gauni atsakymą: "Aj, tas pats". Kaip gaila, kai nė paties gyvenimo šeimininko nejaudina jo gyvenamas gyvenimas. Aš taip nenoriu. Nenoriu to paties. Aš žinau, kad yra daugiau būdų gyventi ir dirbti nei tas Lietuviškasis modelis. Ir nesvarbu, kad neturėsiu penkiaženklės sumos ant algalapio. Net nesvarbu, kad mano atlyginimas neįpirks kelionės (net jei tai įmanoma - keliauti galima ir su vėjais kišenėje. Patikėkit. Viešbučiuose miegas ne toks malonus.). Svarbu, kad būsiu laiminga darydama tai, ką darau.
Ir nusispjaut man ant to finansinio stabilumo. Kitaip tai vadinama baime su noro įtikti į visuomenės normas prieskoniu. Aš žinau, kad laisvai galėčiau vėl grįžti į IT, testavimą. Nuo pasiūlymų vis dar virsta pašto dėžutė. Vis dar neprisiverčiu net atidaryti ją. Karjera garantuota, stabilumas, gera alga, nuobodus gyvenimas. Po metų kitų to gali nebelikti. Bet kol kas galvoje yra tik kelios pareigos, kurias norėčiau išbandyti... Vis dėl to, tai tikriausiai nebus Lietuvoje. Čia per šalta ir maisto užeigose vanduo per brangus.
Skaitiniai ateičiai:
http://zenhabits.net/love-it/
http://zenhabits.net/finding-the-work-you-love/
http://zenhabits.net/passionguide/
http://www.stevepavlina.com/blog/2006/07/10-reasons-you-should-never-get-a-job/
10 Reasons You Should (Maybe) Get a Job
February 13th, 2014 by Steve Pavlina
1. You’re stupid. (Esi kvailas)2. You’re desperate. (Esi beviltiškas)
3. You’re hungry. (Esi alkanas)
4. You’re scared. (Bijai)
5. You’re unimaginative. (Neturi vaizduotės)
6. You’re brainwashed. (Tau praplautos smegenys)
7. You’re a people pleaser. (Nori įtikti kitiems)
8. You love taxes. (Mėgsti mokesčius)
9. You’re 30 and living with your parents. (Tau 30 ir vis dar gyveni su tėvais)
10. You’ve earned a degree in student debt. (Mokslo laipsnį uždirbai kartu su studento įsiskolinimais)
Turi vieną vienintelį gyvenimą, tiek nedaug laiko ir jis per brangus, kad jį iššvaistytum baimėje ir darydamas tai, kaip kiti nelaimingi žmonės sako daryti...
Ir esu tikra, kad jei turi vaizduotę ir nuolat ugdai save tiek psichologiškai, tiek dvasiškai, tiek fiziškai, o ne užsidarai namuose su televizorium, tai net ir būnant 80-ties būsiu kažko verta. Kaip Čekuolis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą