Ateini į hostelį už 34 dolerius, ten randi.. Atostogas. Ant ežero kranto, tolumoje šviečiantis centras, šiluma, tvarkingas, didžiulis hostelis su jaukiomis sofomis, nemokamais užkandžiais, arbata, kava, dideliu kiemu. Bandau rašyti sėdėdama ant Lady Bird kranto... Bet uodai kanda kaip niekada.
Netrukus prie manęs prisijungia vyrukas iš Kolumbijos. Kurį laiką praleidžiame plepėdami. Ech, kaip trokštu niekada nepavargti, niekada nemiegoti.
Vos tik atkeliavau į Austin, jaučiasi stipri meksikietiška aura. Kaip man tai patinka... Hostelyje groja emocionali meksikietiška muzika.. Ir kyla noras išmokti ispanų kalbą.
--- Bandant atsiminti nuotykius... Pradedu pamesti laiką. Atsikeli ryte ir nežinai, kuri tai diena. Ir iš tiesų tai visiškai nesvarbu. Svarbiausia - ar turi, kur miegoti ateinančią naktį. Būtent nakvynei atsieina didžiausios išlaidos.
Hmmm... Taigi, trečioji diena Flagstaf. Papusryčiavusios su J, susirinkom daiktus ir iškeliavom į Sedoną. Gražus miestas, tik turistų per daug. Mane jie siaubingai vargino. Karštis, alkis ir turistai tiesiog gadino visą malonumą. Iki kol neužsukom į aliejaus parduotuvę padegustuoti. Nuo saldžių iki aštrių. Česnakiniai patiko labiausiai, vaisiniai skoniai - mano bendrininkei. O kai paragavau vieno iš aštrių.. Nuo tuomet viskas tiesiog buvo aštru ir dar kokį pusvalandį degė liežuvis.
Užeigos pasirodė gerokai per brangios, tad šiek tiek pasivaikščiojusios grįžom į mašiną ir išvažiavom apylinkes apžiūrėti. Miestas gražus, viskas raudona. Bet tik vakare, visiems turistams išvažiavus pasidarė jaukus. O tuo tarpu laiką praleidome prie upės. Nuo visos tos kaitros buvau išsiilgusi vandens šaltinio. Upę pasiekėm su nuotykiais, bet dėl to tik smagiau.
Dat šiek tiek pavazinejom aplink ir paliekant miestą pamatėm šį tą magiško... Nuotrauka nieko nesugeba įamžinti, tad tiesiog mes ir dar keli automobiliai sustojome ir grožėjomės. Tai buvo mėnulis tarp raudonų uolų.
Kelionė su J buvo puiki... Vis negalėjau patikėti laime ir tuo laimingu atsitiktinumu, kad sutikau būtent ją, keliaujančią ten, kur man reikia. Kad turėjome tiek bendro ir tiek daug neissemiamu temų. Ir galiausiai išsiskirti Phoenix oro uoste tapo labai liūdna...
Kitą dieną vėl jaučiausi keistai... Po buvimo kompanijoje su kažkuo psichologiskai stipriau jaučiamas buvimas vienam. Vėl tarsi kažko trūko.
Ech, koks tas žmogus silpnas. Iš tiesų pokyčiai visada sukelia nesaugumo jausmą. Imi klausinėti savęs. Juk senas gyvenimas pažįstamas ir saugus. O naujas turi tik iliuzijas, svajones, troškimą kažko gero. Jokio tvirto pagrindo. Niekada. Bet protas visada labiau linkęs prie to, kas saugu ir pažįstama, ką lengva paaiškinti ir suvokti. Vis dėlto, laimingi žmonės negyvena darydami tik saugius sprendimus.. Ir kiek tik save pamenu, geriausi dalykai atėjo darant tai, kad kėlė nerimą ar baugino. O gal tokie labiausiai užsilieka? O gal tik išmokau iš blogų pasirinkimų išmokti kažko gero? Tad gal kad ir kur nuves bauginantis sprendimas, arba gausi labai vertingų pamokų, arba savo gyvenimą pakreipsi ta vaga, kuri veda link svajonės. Bet kokiu atveju, tai kur kas įdomiau nei gyventi bijant prarasti dabartinę būtį, kai širdis sako, kad tai nėra tai, ko nori, kad yra kažkas daugiau. Ir gyvenimas per trumpas, kad įsitaisytum šešėlyje ir stebėtum, kaip tavo svajonės eina pro šalį tavęs nė nepastebėdamos.
P.S. Čia žiauriai karšta, palikau hostelyje kepurę. Manau, kad smegenys perkaito ir pradėjau nusipezeti. 33 laipsniai šešėlyje. Šešėlių čia nedaug.... Dabar sėdžiu kavinėje ir geriu kavą, kurios pupelės skrudintos ant firewood. Žodžiu, labai rekomenduotą vieta. Na, tikrai skanu. Padarė kavą berniukas ir net nufotografavo sau, nes lavai džiaugėsi rezultatu.
Prieš tai paragavau kepto avokado taco. Damn Good Taco.
Visgi ragaudama visokį maistą supratau vieną dalyką. Nėra stebuklingo maisto. Tako nusipirkau vien dėl to, kad esu Teksase. Buvo skanu, bet nebuvo kažkas, ko nepasigaminciau pati. Nebrangu, skanu, neriebu (bent jau mano vegetariškas tako), tad eilė buvo didžiulė. Bet bent jau Amerikoje nėra kažkokio labai ypatingo maisto, tad ne savo pačios maistą valgau labai retai. Sutaupau ir pinigų, ir kalorijų. Jei keliausiu po egzotiškas šalis, tuomet pasinersiu į vietinį maistą. Nes tai dalis kultūros.
Amerikos kultūros dalis - greitas ir riebus maistas. Su ilgu sąrašu chemikalų. Net paprastas jogurtas turi didelį kiekį priedų... Ką sunkiai rasi Lietuvoje. Juk keliaujant nereikia pamiršti savo paties vertybių ir ilgą laiką ugdytų sveikos gyvensenos įpročių. Ilgai kovota, bet sveiko maisto troškimas jau yra natūralus. Visa kita nubaido. Metų metus augintų įpročių tikrai neketinu nužudyti su viena išvyka :p
P.S.2. Vis dar megaujuosi daržovėmis. Kalnais daržovių.
----
Kadangi šitą postą rašau jau kokias 4 dienas, tai bent trumpai apie Phoenix noriu parašyti. Atvažiavau ten naktį. Apvaziavom kelis ratus apie centrą, suradom keistų kalbančių objektų, nufotografavom, pasibuvom ir suradom meksikietišką festivalį. Su kubais iš šiaudų sėdėjimui. Žmonių buvo nedaug, viskas ėjo į pabaigą, tad au J atsisėdom pačiame priekyje. Supratau vos kelis žodžius, J truputį daugiau, bet dainos, balsai tiesiog užbūrė.
Vėliau suradom labiausiai amerikietišką užeiga Ever! Neturiu nuotraukų telefone, bet ji tiesiog magiška. Nuotraukos bus...kada nors.
Ech, nepavyko rasti kompiuterį tokį, kuris atitiktų mano poreikius. Tad tikriausiai pirksiu jį brangesnį, bet Lietuvoje. Pasirodo, elektronikos parduotuvių čia nedaug, o jei ir yra ten keli modeliai - visi jie touch screen. Visi! Žmonės pamišę dėl to.. O man tokio dalyko nereikia, kurio nenaudosiu, bet labai labai labai žudys bateriją.
Nepaciupinejusi gyvai taip pat negaliu pirkti. Jei teks grąžinti, papildomi rūpesčiai. Jei suges, rūpesčiai su garantija. Jei pirkti internetu, tai niekada nežinai, kiek užtruks siuntimas. Nebe tiek daug laiko čia liko.
Sedona:
