Trys įrašai, trys dienos. Pirmieji ir
svarbiausieji įspūdžiai išsakyti, emocijos išlietos. Nepabuvęs, nesuprasi. Taip
galiu pasakyti. Ir iš tiesų kalbėk nekalbėjęs, tačiau tik keliaujantis žmogus
gali suprasti, apie ką eina kalba. Man – tai prisiminimai, o po kurio laiko
skaitant rašliavas, viskas atrodys, lyg tai būtų nutikę vakar. Ir vėl pradės
niežtėti pėdas, prašančias leistis į kelionę. Ir smegenis, prašančias nuotykių,
išbandymų, naujų žinių, neapsakomo gamtos grožio. Niekas – nei kokybiška
televizija, nei profesionalios nuotraukos, nei įdomiausi pasakojimai – visiškai
niekas nesugebės perduoti, ką tai reiškia užkopti į kalną, nusileisti į
kanjoną, perbristi miškus ir upes, kvėpuoti ir gyventi tuo. Ir to nepatyręs
žmogus niekada nesupras, kodėl tie visiškai trenkti žmonės rizikuoja gyvybe ir
sveikata, palieka patogumą ir leidžiasi į dienų, savaičių ar mėnesių žygius,
miega palapinėse ir minta vien ryžiais, išleidžia visus savo pinigus geriems
batams, gerai kuprinei ir daugybei kelionės bilietų, o ne viešbučiams ir
suorganizuotoms ekskursijoms, bet aplenkia visa tai iš tolo, keliaudami su
kuprine, autostopu, pėsčiomis, autobusais, dviračiais, patirdami visus
rūpesčius ir nepatogumus, kurių taip bijo tie niekada nepaliekantys savo namų
ir jiems įprasto komforto.
Jaučiu, kad ateina laikas užbaigti Izraelio
pasakojimus ir pasiruošti naujiems nuotykiams. Atsiloškite ir pasinerkite į
paskutinį pasakojimą ir didžiausią iš visų nuotraukų pluoštą.
Skaityti toliau...
