Nežinau, ką kaimynai viršuje veikia, bet manau, kad kažką panašaus
Izraelis. Ketvirta dalis.
Trys įrašai, trys dienos. Pirmieji ir
svarbiausieji įspūdžiai išsakyti, emocijos išlietos. Nepabuvęs, nesuprasi. Taip
galiu pasakyti. Ir iš tiesų kalbėk nekalbėjęs, tačiau tik keliaujantis žmogus
gali suprasti, apie ką eina kalba. Man – tai prisiminimai, o po kurio laiko
skaitant rašliavas, viskas atrodys, lyg tai būtų nutikę vakar. Ir vėl pradės
niežtėti pėdas, prašančias leistis į kelionę. Ir smegenis, prašančias nuotykių,
išbandymų, naujų žinių, neapsakomo gamtos grožio. Niekas – nei kokybiška
televizija, nei profesionalios nuotraukos, nei įdomiausi pasakojimai – visiškai
niekas nesugebės perduoti, ką tai reiškia užkopti į kalną, nusileisti į
kanjoną, perbristi miškus ir upes, kvėpuoti ir gyventi tuo. Ir to nepatyręs
žmogus niekada nesupras, kodėl tie visiškai trenkti žmonės rizikuoja gyvybe ir
sveikata, palieka patogumą ir leidžiasi į dienų, savaičių ar mėnesių žygius,
miega palapinėse ir minta vien ryžiais, išleidžia visus savo pinigus geriems
batams, gerai kuprinei ir daugybei kelionės bilietų, o ne viešbučiams ir
suorganizuotoms ekskursijoms, bet aplenkia visa tai iš tolo, keliaudami su
kuprine, autostopu, pėsčiomis, autobusais, dviračiais, patirdami visus
rūpesčius ir nepatogumus, kurių taip bijo tie niekada nepaliekantys savo namų
ir jiems įprasto komforto.
Jaučiu, kad ateina laikas užbaigti Izraelio
pasakojimus ir pasiruošti naujiems nuotykiams. Atsiloškite ir pasinerkite į
paskutinį pasakojimą ir didžiausią iš visų nuotraukų pluoštą.
Trumpai, kol darbe svajoju apie laisvę
Kaip galima gyventi tokio grožio pasaulyje ir jį visiškai ignoruoti neišlendant iš savo kiautų, nes .. "bijau".
Iš dykumos į sodus ir atgal. Part 3.
Dykumas kuriam laikui palieku už nugaros ir
atsibundu beįvažiuojant į Jeruzalę. Didelis ir, palyginus su ką tik paliktomis
dykumomis, vėsus miestas. Šiuo metu dėvimi drabužiai nukišami giliai į maišą iki
pat atostogų pabaigos. Dėl aliejaus jie tapo lipnūs ir nebeįmanomi dėvėti.
Iš dykumos į sodus ir atgal. Part 2.
 |
| Nakvynės vieta |
Iš dykumos į sodus ir atgal. Izraelis. Part 1.
Sugrįžus į Vilnių realybė regisi tarsi
sapnas. Viskas laikina, netikra, tik pereinamasis laikotarpis iki kol paliksiu
žiemą, nejaukų studentų bendrabutį ir iškeliausiu … Dabar tikrai žinau, kad noriu
ten, kur šilta, kur saulėta, kur vaisiai ir daržovės kvepia, o skonis – ne
plastiko. Kur nereikia kas vakarą ar rytą patikrinti orų prognozę prieš ką nors planuojant savaitgaliui ar tiesiog prieš išeinant į darbą - tai su basutėm ar su neperšlampamais batais šiandien? O gal įsimest ir tą, ir tą? Supratau, ką reiškia gyventi šalyje, kurioje lietus yra džiugi
naujiena, sniegas nepažįstamas, o rytas pradedamas su kavos aromatu švelniai vėjo
perpučiamoje terasoje.
Kai negali užmigti iki ryto, o žadintuvui suskambus negali atsibusti
Kambariai turėtų būti skirstomi ne į vyrų ir moterų ar rūkančių ir nerūkančių, bet į knarkiančių ir mokančių kvėpuoti. Kita mintis, besisukusi apie 5 valandą ryto: geriau senatvę išgyventi su katėmis nei turėti pašonėje tokį senį. Mano gyvenimas kasnakt perpus sutrumpėtų iki kol vieną naktį širdies smūgis ištiks vien nuo miego nepakankamumo.
Arba turėtų bent jau perspėti: kambaryje, name ar kaimynystėje yra knarkiančių. Bent jau turėčiau šansą!
Ech, ką aš čia šneku. Vis tiek nepamenu, kada gerai miegojau. Bet bent jau blogai miegodavau ir neuzmigdavau tyloje, o ne klausydamasi į oro bėgimą su kliūtimis, strigimą už kiekvieno milimetro senio šnervėse ir nesugebėjimą prasibrauti į smegenis.
Prieš.
Mano naujoviški sumuštiniai. Turėjau atlikusį brokolį - suėjo. Paprika, pievagrybis, adžika, kai kur sūris, kai kur - ne. Nereikėtų valgyti tiek daug pieno produktų. Tad sūrio turi tik kai kurie sumuštiniai.
Oro uostų maistas ir kainos manęs nežavi, tad pasiruošimas iš anksto. + sausainiai, riešutai, morkos, obuoliai. Reikia nepamiršti nusipirkti vandens. Parą išgyvensiu.
Oro uostų maistas ir kainos manęs nežavi, tad pasiruošimas iš anksto. + sausainiai, riešutai, morkos, obuoliai. Reikia nepamiršti nusipirkti vandens. Parą išgyvensiu.
