Kai negali užmigti iki ryto, o žadintuvui suskambus negali atsibusti


Kambariai turėtų būti skirstomi ne į vyrų ir moterų ar rūkančių ir nerūkančių, bet į knarkiančių ir mokančių kvėpuoti. Kita mintis, besisukusi apie 5 valandą ryto: geriau senatvę išgyventi su katėmis nei turėti pašonėje tokį senį. Mano gyvenimas kasnakt perpus sutrumpėtų iki kol vieną naktį širdies smūgis ištiks vien nuo miego nepakankamumo.

Arba turėtų bent jau perspėti: kambaryje, name ar kaimynystėje yra knarkiančių. Bent jau turėčiau šansą!

Ech, ką aš čia šneku. Vis tiek nepamenu, kada gerai miegojau. Bet bent jau blogai miegodavau ir neuzmigdavau tyloje, o ne klausydamasi į oro bėgimą su kliūtimis, strigimą už kiekvieno milimetro senio šnervėse ir nesugebėjimą prasibrauti į smegenis.

Share:
spacer

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą