Šis ketvirtadienis prasidėjo su vienu tikslu: išgyventi.
Dienos gale retas mūsų galėjo pasakyti, jog diena buvo gera. Aš pati susisukau į antklodę svetainėje priešais TV, nebenorėdama daugiau nieko girdėti apie išorinį pasaulį ir užmigau dar nė dorai filmui neprasidėjus...
Ketvirtadieniais pas mus atkeliauja Disney Wonder kruizinis laivas su kvailais, išpaikintais vaikais. Kiti tiesiog nesugeba rankose nulaikyti bet ko, kas į jas patenka ir mano darbas tampa gaudymu krentančių panning lėkščių. Nepamirškime pridėti visų patalpų ir kiemo šlavimo, nes visur pilna popkornų. Ak, tie nerangūs velnio išmislai!
O dabar smagioji dalis. Kadangi peršalau (tai viena priežasčių, kodėl namus dabar palieku tik būtinu atveju ir neturiu jėgų blogo rašymui), tai vesdama ekskursiją nesugebėjau pajuokauti ir vietoje to, kad teisingai ištarčiau "Don't lick the walls", iš mano burnos tai nuskambėjo kaip "Don't lick the balls". Well, pats tas tėveliams ir jų vaikučiams.... Bent jau vėliau buvo juokinga, kai šituo mano feilu pasidalinom su kitais gidais.
Bent jau šiandien pavyko savo ekskursijas atiduoti kitai gidei. Vakar šiaip ne taip pralaužiau balsą ir pati jas pravedžiau, nors ir nevykusiai... Diena buvo labai sunki, o pora žmonių susirgo, tad Debora pasakė, jog namo eiti negaliu. Net jei žmonėms padėsiu šnibždėdama ar sversiu auksą visiškoje tyloje. Taip ir dariau. Buvo sunku... Bet pakabučių (pagrindinis mūsų parduodamas dalykas, iš kurio gaunamas pelnas, komisiniai ir net prizai už pardavimus) pardaviau kaip niekad daug.
Vis dėlto dienai einant į pabaigą norėjau pasikarti.
Buvau pavargusi fiziškai ir emociskai ir dėl peršalimo jaučiausi sumautai.
Buvau pavargusi fiziškai ir emociskai ir dėl peršalimo jaučiausi sumautai.
Turbūt dar nesu pristačiusi, jog darbe prisėdam retai. Svarbiausia rasti minutę pietums, nors kartais apie maistą prisimenu tik kai pilvas jau labai garsiai maršą groja. Kokį penktą kartą. Nes paprastai nėra laiko pavalgyti iškart to užsimanius. Užtat per dieną nueinu milijoną mylių viduj ir lauke. Suku ratą tarp visų erdvių, kur gali prireikti mano pagalbos. Čia visada yra, ką veikti. Kartais kai pasislepi virtuvės kampe, kad atsigertum kavos, kas nors vis tiek ateina ieškoti.
Bet tai nėra blogai. Diena pralekia greitai, o nežmoniški maisto kiekiai nebeeina į kūną.
Kiekviename darbe būna dienų, po kurių į darbą nebesinori... Ir vakarykštė buvo tokia nemiela, kad net 13 metų čia dirbanti Debora sakė, jog tai blogiausia diena per visus tuos metus. Bet išgyvenome, įveikėme ir šiandieną, o savaitgalis mūsų... Žmonės buvo kažkokie ne tokie, tarsi laive būtų kažko blogo primaitinti.
Geroji pusė ta, kad Disney Wonder atplaukia tik kartą per savaitę. O pvz Ruby Princess kruizas turi maloniausius žmones. Princess laivų žmonės neissigasta mūsų kainų, mielai bendrauja ir perka, o kai kurių kitų laivų žmonės akis išsprogdina sužinoję mūsų kainas... Vat ir jaučiasi kruizinių laivų tikslinė auditorija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą