Manau, įsidarbinus kabarete nuobodu nebūtų
O ir papasakoti visada bus ką. Ofisas ne man. Reikia atsiminti.
O ir papasakoti visada bus ką. Ofisas ne man. Reikia atsiminti.
Planas X.
Belaukiant atostogų ...
Užkalnis dar kartą į dešimtuką. Šį kartą mano pačios mintis:
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-uzkalnis-as-niekada-neatostogauju.d?id=72068946
... o po atostogų - į pasaulį.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-uzkalnis-as-niekada-neatostogauju.d?id=72068946
... o po atostogų - į pasaulį.
Apie keliones, amžių ir laimę
Šiandien išgirdau įdomią mintį, kuri įkūnija keliavimo svarbą žmogaus proto vystymuisi.
Mes užaugome vienoje vietoje, turime vieną rinkinį vertybių, vieną rinkinį dorybių, vieną suvokimą apie visuomenę, bendruomenę ir suvokimą, kas yra normalu. Bet tai nėra tiesa. Tai yra tik tai, ką tu pažįsti.
Mes užaugome vienoje vietoje, turime vieną rinkinį vertybių, vieną rinkinį dorybių, vieną suvokimą apie visuomenę, bendruomenę ir suvokimą, kas yra normalu. Bet tai nėra tiesa. Tai yra tik tai, ką tu pažįsti.
Omg. Paskutinė dalis. Izraelis.
Kovo 11 diena. Tik vakar grįžom iš Jeruzalės. Teoriškai dar turėtų būti įdomu pamatyti Tel Avivą. Iš vakaro planuoju, ką pamatyti, ką nuveikti, skaitau, kas tai per miestas. O rytą nubudus šeštasis jausmas kalba su manimi: kelias į jį ilgas ir tolimas, o tai tėra niekuo neišsiskiriantis didmiestis su eilinėmis kavinėmis, restoranais ir barais. Neprisiverčiau norėti į Izraelio sostinę, tad siūlau traukti prie jūros - į mažytį už 30 minučių kelio su mašina esantį Akko miestelį prie Viduržemio jūros.
Izraelis. Ketvirta dalis.
Trys įrašai, trys dienos. Pirmieji ir
svarbiausieji įspūdžiai išsakyti, emocijos išlietos. Nepabuvęs, nesuprasi. Taip
galiu pasakyti. Ir iš tiesų kalbėk nekalbėjęs, tačiau tik keliaujantis žmogus
gali suprasti, apie ką eina kalba. Man – tai prisiminimai, o po kurio laiko
skaitant rašliavas, viskas atrodys, lyg tai būtų nutikę vakar. Ir vėl pradės
niežtėti pėdas, prašančias leistis į kelionę. Ir smegenis, prašančias nuotykių,
išbandymų, naujų žinių, neapsakomo gamtos grožio. Niekas – nei kokybiška
televizija, nei profesionalios nuotraukos, nei įdomiausi pasakojimai – visiškai
niekas nesugebės perduoti, ką tai reiškia užkopti į kalną, nusileisti į
kanjoną, perbristi miškus ir upes, kvėpuoti ir gyventi tuo. Ir to nepatyręs
žmogus niekada nesupras, kodėl tie visiškai trenkti žmonės rizikuoja gyvybe ir
sveikata, palieka patogumą ir leidžiasi į dienų, savaičių ar mėnesių žygius,
miega palapinėse ir minta vien ryžiais, išleidžia visus savo pinigus geriems
batams, gerai kuprinei ir daugybei kelionės bilietų, o ne viešbučiams ir
suorganizuotoms ekskursijoms, bet aplenkia visa tai iš tolo, keliaudami su
kuprine, autostopu, pėsčiomis, autobusais, dviračiais, patirdami visus
rūpesčius ir nepatogumus, kurių taip bijo tie niekada nepaliekantys savo namų
ir jiems įprasto komforto.
Jaučiu, kad ateina laikas užbaigti Izraelio
pasakojimus ir pasiruošti naujiems nuotykiams. Atsiloškite ir pasinerkite į
paskutinį pasakojimą ir didžiausią iš visų nuotraukų pluoštą.
Trumpai, kol darbe svajoju apie laisvę
Kaip galima gyventi tokio grožio pasaulyje ir jį visiškai ignoruoti neišlendant iš savo kiautų, nes .. "bijau".
