Turistai yra kvailos būtybės...

Šis ketvirtadienis prasidėjo su vienu tikslu: išgyventi.

 

 

 

Dienos gale retas mūsų galėjo pasakyti, jog diena buvo gera. Aš pati susisukau į antklodę svetainėje priešais TV, nebenorėdama daugiau nieko girdėti apie išorinį pasaulį ir užmigau dar nė dorai filmui neprasidėjus...
 

Ketvirtadieniais pas mus atkeliauja Disney Wonder kruizinis laivas su kvailais, išpaikintais vaikais. Kiti tiesiog nesugeba rankose nulaikyti bet ko, kas į jas patenka ir mano darbas tampa gaudymu krentančių panning lėkščių. Nepamirškime pridėti visų patalpų ir kiemo šlavimo, nes visur pilna popkornų. Ak, tie nerangūs velnio išmislai!
 

O dabar smagioji dalis. Kadangi peršalau (tai viena priežasčių, kodėl namus dabar palieku tik būtinu atveju ir neturiu jėgų blogo rašymui), tai vesdama ekskursiją nesugebėjau pajuokauti ir vietoje to, kad teisingai ištarčiau "Don't lick the walls", iš mano burnos tai nuskambėjo kaip "Don't lick the balls". Well, pats tas tėveliams ir jų vaikučiams.... Bent jau vėliau buvo juokinga, kai šituo mano feilu pasidalinom su kitais gidais.
 

Bent jau šiandien pavyko savo ekskursijas atiduoti kitai gidei. Vakar šiaip ne taip pralaužiau balsą ir pati jas pravedžiau, nors ir nevykusiai... Diena buvo labai sunki, o pora žmonių susirgo, tad Debora pasakė, jog namo eiti negaliu. Net jei žmonėms padėsiu šnibždėdama ar sversiu auksą visiškoje tyloje. Taip ir dariau. Buvo sunku... Bet pakabučių (pagrindinis mūsų parduodamas dalykas, iš kurio gaunamas pelnas, komisiniai ir net prizai už pardavimus) pardaviau kaip niekad daug.
 

Vis dėlto dienai einant į pabaigą norėjau pasikarti.
Buvau pavargusi fiziškai ir emociskai ir dėl peršalimo jaučiausi sumautai.
 

Turbūt dar nesu pristačiusi, jog darbe prisėdam retai. Svarbiausia rasti minutę pietums, nors kartais apie maistą prisimenu tik kai pilvas jau labai garsiai maršą groja. Kokį penktą kartą.  Nes paprastai nėra laiko pavalgyti iškart to užsimanius. Užtat per dieną nueinu milijoną mylių viduj ir lauke. Suku ratą tarp visų erdvių, kur gali prireikti mano pagalbos. Čia visada yra, ką veikti. Kartais kai pasislepi virtuvės kampe, kad atsigertum kavos, kas nors vis tiek ateina ieškoti.

Bet tai nėra blogai. Diena pralekia greitai, o nežmoniški maisto kiekiai nebeeina į kūną.
 

Kiekviename darbe būna dienų, po kurių į darbą nebesinori... Ir vakarykštė buvo tokia nemiela, kad net 13 metų čia dirbanti Debora sakė, jog tai blogiausia diena per visus tuos metus. Bet išgyvenome, įveikėme ir šiandieną, o savaitgalis mūsų...  Žmonės buvo kažkokie ne tokie, tarsi laive būtų kažko blogo primaitinti.
 

Geroji pusė ta, kad Disney Wonder atplaukia tik kartą per savaitę.  O pvz Ruby Princess kruizas turi maloniausius žmones. Princess laivų žmonės neissigasta mūsų kainų, mielai bendrauja ir perka, o kai kurių kitų laivų žmonės akis išsprogdina sužinoję mūsų kainas... Vat ir jaučiasi kruizinių laivų tikslinė auditorija.

Skaityti toliau...

Kvaili sprendimai...

Šiom dienom juokinga dėl fakto, kaip Rusija prašovė Amerikai pardavusi Aliaską. 1867 metai rugpjūčio 1 diena. Dabar vidury nakties pažadinta pasakyčiau tikslią datą ir kainą, už kiek gi U.S. nusipirko tuo metu atrodziusį laukinį, amžino šalčio kraštą. 7,2 mln. doleriu. O dabar tai pati keisčiausia ir bene gražiausia valstija iš visų. Čia yra vietovių, kurioje dar nėra buvę nė gyvos dvasios. Tiesiog eik ir įkurk savo maza valstybę ir daryk, ką tiktai nori. 

Hikinimui pritaikyti keliai mane šiek tiek gąsdina. Ne dėl manęs pačios. Del turistų ir neprotingų žmonių. Bet turistai nelinkę kopti į kalnus. O gąsdina dėl to, kad nėra jokių tvorų, jokių apsaugų. Kartais užtektų vieno kreivo žingsnio, kad nugarmėtum į prarają. O aš ką. Aišku, kad visur užlipsiu, prie krašto prieisiu pažiūrėti, kas apačioje, per rastą nukeliausiu į ledinio ežero vidurį, nusileisiu slidžiu šlaitu žemyn, kad pasižiūrėčiau į krioklį ir šalia jo nusidriekusią vaivorykštę iš tiek arti, kad visa permirkstu dar vandens nepalietusi arba eisiu per seną vamzdį, net nesudvejodama ar pusiausvyros jausmas neapgaus. 

P.S. Iki pilnos laimės trūko tik dviračio. That's it. Geriau būti nebegali. Dabar jau tikrai. 

Pinkest of the pinks, bet svarbiausia, kad neteko uz ji moketi ir jus net neisivaizduojat, kaip sunku issiversti be dviracio ir kaip sunku ji gauti sezono viduryje. Kiti atvyko 2 menesius pries mane ir dar spejo susigaudyti dviracius. Mano atvykimo metu ju mieste beveik nebebuvo. Nepaisant to, kad be dviracio yra sunku, as vis tiek buvau be galo isranki. Pora savaiciu dziaugsiuosi situo ir, manau, veliau gausiu geresni kalnu dvirati, su kuriuo apkeliausiu aplinkinius kalnus. 

Skaityti toliau...

Pirmadienis! Ir visi perka ledus.

Šiandien prakaituojam. Karšta. Tai, kad šiandien pirmadienis, reiškia, jog vakare nusimato bendra vakarienė. Planavau paprasčiausiai nupirkti ledų. Bet taip išėjo, kad jau būčiau ketvirtas žmogus,  perkantis ledus, bet nebuvo aišku, ar kas nors pagamins normalaus maisto. Ir dar turint omeny, kad name yra vegetarų, nusprendžiau pagaminti makaronų su padažu, kurie virto ryžiais su pupelių padažu. Paragavau - skanu. Nenorit, nevalgykit! Kas nežino, tai patiriu didelį stresą, kai gaminu ne sau vienai, tad šiandien Adventure Eve vėl daro kažką neįprasto. Btw, jau ne kartą įrodžiau, kad pateisinu savo vardą.
Vertėtų paminėti, kad turiu daug problemų su baltų ryžių paruošimu. Tai ką bekalbėti apie ruduosius... Juk nebūtų įdomu, jei būtų paprasta.

------------

Ką gi reiškia ryte į rankas paimti ekskursijų tvarkaraštį ir pamatyti savo vardą? Kad ta dieną turiu ekskursiją! Kol kas gaunu tik pačią paprasčiausią, pačią trumpiausią. Bet nereikia pamiršti ruoštis kitoms, nes bet kurią dieną gali pritrūkti žmonių ir netikėtai sužinosiu, kad turiu padaryti visą Dredge (žemsiurbės) ekskursiją, o aš iki šiol net nesugebėčiau pilnai paaiškinti jos veikimo. Tai nėra sudėtinga, tai monstriska mašina ir aš didžiuojuosi dirbdama tokioje vietoje, bet koją kiša anglų kalba, tad ne vietiniam reikia įdėti kur kas daugiau pastangų, kad dorai paaiškintų mašiną, jos dalis, veikimą bei visą istoriją.

Aš labai tikiuosi, kad tai buvo tik pokštas, kai vos ir negavau minetiosios ekskursijos, nes Debora pamanė, jog trūksta gidų.

Bet kokiu atveju daryti ekskursiją yra labai smagu. Iš pradžių baisu, nežinai, ką sakyti, kiek garsiai. Iki šiol nesugebu kalbėti pakankamai garsiai, bet iki vasaros pabaigos būsiu skardžiabalsė. Vienos ekskursijos metu gavau klausimą dėl savo akcento, ar esu iš Niujorko. Kitos ekskursijos metu paklausė, ar esu iš Rusijos. Anyway, paklausiau savo balso vaizdo įraše, tai galiu drąsiai teigti, kad angliškai kalbu su rusišku akcentu. O jis bene vienas negražiausių po kinietiško.

P.S. Galiausiai beveik visi pagamino kažką nuostabaus ir beveik viskas vegetariška! Nuotraukoje ne viskas, bet bendra vaizda jau galima susidaryti, kad pirmadienis praejo smagiai.

Skaityti toliau...

Dredge wedding

Dalis nuotrauku, kurias padariau su telefonu. Kiti fotografavo normaliai ir daug daugiau. Galbut kazkada tos nuotraukos atsiras FB. Arba ne. Svarbiausia, kad tai nuostabi ideja, tobulas tortas ir lazanija. Kas geriausia - priskirtau darzoviu! 

Uzkandziai - rauginti agurkeliai ir marshallos ant dantu krapstuku. 

Vietinis ad-minister megaujasi raugintu agurkeliu su stiklinaite stipriojo vandens. 

Kas nezino, tai tortas yra dredge (zemsiurbe lietuviskai. Tai masina, skirta auksui is zemes isgauti) formos.

 

Skaityti toliau...

Mokslai nesibaigia

Skagway perpintas aukso karštligės istorija. Kur nepasisuksi - kalnai knygų apie tai. Nebūčiau pagalvojusi, kad tiek daug galima apie tai parašyti. Tarsi kiekvienas tuometinis nuotykių ieškotojas būtų parašęs savo istoriją. Viena iš knygų jau mano rankose. 

Pirmiausia, toks knygų skaitymas smarkiai padės darbe. Antra, kuo labiau giliniesi, tuo viskas įdomiau. Galiausiai supranti, kodėl žmonės renkasi Skagway ekskursijas, kartais grįžta kelis kartus ir kartu atsiveža vaikus ar anūkus.

Nors jau kartą dariau pusę ekskursijos, bet šią savaitę pasakiau Deborai, kad jau esu pasirengusi pradėti daryti jas pilnai. Iš pradžių gausiu lengviausią ekskursiją: pristatyti kambarį, kurio temperatūra yra -40. Celsijumi ir Farenheitu. Taip, mes tame kambaryje praleidžiam apie 5 minutes. Tai vienas iš realaus patyrimo eksperimentų. Prieš užeinant galima apsirengti paltais, bet 5 minutės žiemos nėra jau tiek daug. Taip pat tame kambaryje parodomas eksperimentas su vandeniu: iš termoso metamas verdantis vanduo į viršų, kuris akimirksniu virsta sniegu ir krenta į žemę ledo gabaliukais ar sniego dulkėmis. Atrodo kietai. Pats kambarys tamsus. Jame tik įrengtos spalvotos lemputės, kurios iliustruoja šiaurės pašvaistę.

Vis dėlto, daryti ekskursiją prieš grupę žmonių yra pakankamai baisu jau vien dėlto, kad anglų kalba nėra pirmoji kalba. Nepaisant to, kad turistai jau ne kartą patvirtino, jog mane gali suprasti, bet vis dėl to turiu akivaizdų akcentą, dėl kurio dažnas paklausia, iš kur gi atkeliavau. Pasirasiau specialu teksta, skaitau medziaga ir repetuoju. 

Na, negalima pamiršti pasidalinti, kas gi šiandien vakare vyksta. Ogi vestuvės on the dredge. Tie žmonės jau susituokę, bet dabar visi bendrai švęsime temines vestuves. Kiekvienas turėjo pasirinkti vaidmenį. Aš be abejonės, būsiu trenkta tetulė Silvija. Kiekvienas turi atsinešti dovaną, kuri nieko nekainuoja. Padovanosiu sausainį su palinkejimu užčiaupti savo burną tuo sausainiu. It's gonna be awesome! 

Skaityti toliau...

Apsilankymas Kanadoje, vakare - i Rabarbaru festivali

Pasikartosiu (visa tai jau buvo FB):

Pirma karta imerkus koja pajunti tik labai salta vandeni, bet atrodo, kad viskas bus gerai - juk tik keli metrai iki sausumos anapus ezero. Zengus antra zingsni pajunti, kaip i koja susminga daugybe mazu peiliuku. Galvoje tik dvi mintys: kuo greiciau pasiekti kita kranta ir kita visiskai priesinga - neskubeti, nes akmenys slidus, o kojos net nebeaisku kokios busenos ir nezinai, ar pavyks issilaikyti. Pasiekus kranta norisi tik verkti is skausmo.
Vakare, saulei nusileidus, grizus is kalnu, procedura kartojama.

Aplinkinio kelio nera, nebent yra noras apeiti papildomas kelias mylias aplink. No way. O vanduo tiek saltas del to, kad ezeras susidaro is nuo kalnu tekancio krioklio.
Anyway, is ka tik imesto albumo galima pastebeti (nors nuotraukos niekada neperteiks gyvo vaizdo, kuriam aprepti neuztenka nei sielos, nei akiu ), kad visa tai buvo verta.

Niekada nepirkciau, niekada negaminciau, o gal ir net neragauciau, bet Rabarbaru festivalyje tikrai reikejo nusipirkti rabarbaru pyrago. Prisiminus ji seile tista. Jis buvo nuostabus! Ismoksiu gaminti, nes Skagway rabarbarai ant kiekvieno kampo auga :D

Skaityti toliau...

Hi guys, how are you?? [and a big smile]

Tai fraze, kuria istariu desimtis ar net simtus kartu per diena. Ne tik turistams, bet ir visiems sutiktiems bendradarbiams. Panasiai tiek pat ir isgirstu. Ir zinot ka? Man sita fraze vis dar neatsibodo.

O kodel as ja taip daznai kartoju? Nes esu Adventure Eve. Tiems, kas nezino (mama, cia  tau ;D), sis vardas gali reiksti du dalykus: arba Nuotykiu Eve (=Ieva) arba Nuotykiu isvakares. Diena pries nuotyki. Kiekvienas Klondike Gold Dredge darbuotojas turi alternatyvu varda nuo Happy iki Goldin Hair George ar Jackpot Jill.

Ha, turiu nezmonisko dydzio kepure. Taip taip, manoji yra didziausia is visu ir vaikstau po teritorija kaip koks trumpas grybas. Bet zmonems mano kepure patinka, jiems patinka ja pasimatuoti, su ja fotografuotis. Tad smagu - dar vienas kabliukas, turistus sudominantis elementas.

Kaip galima pastebeti is nuotraukos, tai visos kitos atrodo mazdaug taip, kaip tos merginos, stovincios salia. Cia kita lietuvaite, su kuria atvykau.

Eksursija kol kas dariau tik dalinai ir tik viena, tad apie tai papasakosiu veliau. Kol kas dar tik mokausi, stebiu ir viena po kito kisu pirstus i vandeni. 

Iki siol pagrindines mano darbo vietos buvo dvi: tai gold panning sheds. Aukso ieskojimo pasiure. Cia zmones ateina su lekstemis, kuriose yra siek tiek zvyro su auksu. Ju uzduotis - surasti ta auksa vandens pagalba. Tai autentiskas veiksmas tam, kas buvo daroma 1900 metais, kada aukso karstliges metu buvo ieskoma aukso grynuoliu. Oho, iki siol visos sitos informacijos net nebuvau isvertusi i lietuviu kalba. Keistai skamba jau iprasti tape angliski atitikmenys :D 

Tai vat, mano darbas padeti turistams surasti auksa, juos mokyti tai daryti, priziureti, kad aukso neispiltu i vandeni ir galiausiai iseitu is pasiures laimingi. Labai gerai, jei pavyksta parduoti daugiau leksciu su auksu. Viena verta 10 doleriu, o leksteje, mano patirties metu, buvo nuo 3 doleriu iki 12. Apie 10 procentu aukso vis del to sugrizta atgal, nes zmones ji tiesiog isbarsto. 

Kai zmones jau yra pasirenge eiti sverti savo surasto aukso ir suzinoti jo verte, tuomet dalis zmoniu keliauja is pasiures i dovanu parduotuve. Siandien turejau laimes lakstyti tarp siu dvieju vietu. Vakar didziaja dienos dali praleidau butent pasiureje, bet galiausiai tai igriso iki gyvo kaulo, tad siandien stengiausi kuo daugiau laiko dirbti dovanu parduotuveleje. 

Turiu nuosava bezels rinkini. Pakabuciu gaminimo rinkini. Turiu ir savo nuosava vieta uz prekystalio. Ismokau naudotis kasos aparatu, mokausi graziai siulyti prekes ir pardavineti. 

O kas smagiausia  - tai paciai gaminti bezels. Kas tai yra?
Tai sitie pakabuciai:

Tai viena populiariausiu prekiu. Aukso pasiureje surasta auksa mes idedam tarp dvieju stikliuku ir pagaminam toki pakabuti, kuris atrodo nepaprastai mielas. Visas sitas dalykelis, kuri matote, yra vertas tik 30 doleriu. 20 uz pakabuti ir 10 uz grandinele. Zinoma, dar pats auksas vertas siek tiek, bet nebuvau itin sekminga ir radau tik 1 grain. Nezinau atitikmens lietuviu kalba. Auksa matuojame in grains. Vertas jis mazdaug ... 7 doleriu. 

Tai vat. Siandien buvo rekordinis skaicius zmoniu, pardavimu taip pat. Ryte Debora, zmogus, kuris mane idarbino, pasake, kad jei sitos dienos gale vis dar sypsosimes, tai mes tikrai istversim viska, kas bus po to. As vis dar sypsausi. Nors zinot, buvo momentu, kai kliuvau uz savo batu raistelio, kol stovejau uz prekystalio, nerasdama laisvos minteles ta batraisti uzsiristi. Po mazdaug 3 valandu non stop darbo radau minutele skaniausiam pasaulyje sausainiui, kuriu mes gauname nemokamai is kavines, ir kavai. Sausainis tikrai pats skaniausias. Siltas avizinis sausainis su tirpstanciu karstu sokoladu. Ar sakiau, kad tas sausainis skaniausias pasaulyje? 

Tai vat. Prauzus pagrindinems turistu bangoms, jau kada buvo likusi tik nedidele grupele is mazdaug 25 zmoniu, ejau ramiu zingsniu link dovanu parduotuveles ir sutikau Debora. Dieve, ji mieliausias zmogus pasaulyje. Kol dirbau aukso pasiureje, ji atejo su vandens stiklinaite, iteike, kad nedehidratuociau :D Taigi, griztant prie to mano ramaus zingsnio link dovanu parduotuveles sutinku ja ir ji apkabina mane is tos laimes, kad dziaugiasi, jog teisingai pasirinko darbuotoja. Kas zino, kas ne, tai musu pokalbis truko mazdaug 5-10 minuciu, is kuriu ji kokias 7 pasakojo apie darba. Paklausiau jos - kaip! Kaip tu mane pasirinkai??? O ji sako, kad tiesiog pajuto, jog esu tinkamas zmogus. Nieko daugiau - tik teigiamas jausmas per skype. Viskas, ko reikejo, kad gauciau sita darba, kuris panasesnis i atostogas, o ne i darba. Taip, zmoniu daug, kai kurie nedraugiski, kiti yra nuostabus ir pakelia nuotaika visai dienai, bet galu gale, viskas yra nauja, neiprasta, idomu ir gera. Niekad nedirbau su zmonemis ir tikrai maniau, kad nesugebesiu. Bet ne - pasirodo sugebu. Zmones atsisveikina laimingi, besisypsantys, geros nuotaikos. 

Kai kurie netgi nusistebi, kad kaip zmogus is Lietuvos, kalbu tikrai gerai angliskai. Kitais kartais, visiskai susipina liezuvis ir nebegaliu nieko istarti :D Happens. Po velniu, po 6 valandu nesustojamo bendravimo juk tai leidziama, ar ne? :D 

Na, ir pabaigai dar kazka grazaus:

Savaitgali buvau pasivazineti traukiniu, pora vaizdeliu is to: 

Siena su Kanada.

O cia matosi mano darboviete. Ji yra 5 minutes dviraciu nuo namo, kuriame gyvenu.

O štai čia ir mano darbovietė:

Na, o pabaigai video apie pasiruošimą kovai su vietinėmis meskomis: 

Skaityti toliau...