Kai tokio paties pobūdžio įrašą rašiau prieš kelis mėnesius, dar lauke žaliuojant ir kartais šviečiant saulei, buvau labai pikta dėl labai daug dalykų, ant labai daug žmonių.
Kada pajutau, jog laikas išeiti iš darbo dar kartą, aš buvau laiminga. Dėl išsilaisvinimo, nuotykių, pokyčių, kažko visiškai naujo ir kažko mane sustiprinsiančio. Dėl to, kad viskas, kas nauja, man suteikia jėgų. Kuo tai didesnis dalykas, tuo daugiau jėgų įgaunu. Rutina mane žudo lėtai ir skausmingai. Neužtenka nueiti pavalgyti kažko naujo į kažkokią naują vietą. Neužtenka nusipirkti kažkokią vietinę pramogą. Jaučiuosi laiminga, nes žinau, kad kuriu didelį iššūkį. Vienas iš malonumų yra tas, kad kuriu. Laimę reikia pasistatyti, prisišaukti, prisivilioti, nulipdyti. Džiaugiuosi, kad vėl mano veiksmai atitinka mano balsus.
Istorinė akimirka.
Nauja tuščia 365 puslapių knyga startuoja būtent taip, kaip norėčiau.