Iš dykumos į sodus ir atgal. Part 3.

Dykumas kuriam laikui palieku už nugaros ir atsibundu beįvažiuojant į Jeruzalę. Didelis ir, palyginus su ką tik paliktomis dykumomis, vėsus miestas. Šiuo metu dėvimi drabužiai nukišami giliai į maišą iki pat atostogų pabaigos. Dėl aliejaus jie tapo lipnūs ir nebeįmanomi dėvėti....

Skaityti toliau...

Iš dykumos į sodus ir atgal. Part 2.

Nakvynės vieta 6:20 ryto. Rytas išaušo saulėtas ir gaivus. Netoliese stovi palapinė, kurios gyventojus naktį girdėjau vaikštant. O visur, kiek akys aprėpia – tuščia. Esame nekurortinėje Negyvosios jūros pusėje, kur nėra nei viešbučių, nei iš atvežto smėlio supiltų paplūdimių, nei spalvotų skėčių...

Skaityti toliau...

Iš dykumos į sodus ir atgal. Izraelis. Part 1.

Sugrįžus į Vilnių realybė regisi tarsi sapnas. Viskas laikina, netikra, tik pereinamasis laikotarpis iki kol paliksiu žiemą, nejaukų studentų bendrabutį ir iškeliausiu … Dabar tikrai žinau, kad noriu ten, kur šilta, kur saulėta, kur vaisiai ir daržovės kvepia, o skonis – ne plastiko. Kur nereikia kas vakarą ar rytą patikrinti orų prognozę prieš ką nors planuojant savaitgaliui ar tiesiog prieš išeinant...

Skaityti toliau...