My last day of work. Free at last!

 Mano dienos Londone artėja į pabaigą, tad didžiausiu galvos skausmu (po daiktų svėrimo) tapo maisto produktų sunaudojimas. Nežinau, kodėl, bet man tai yra big deal, kai leidžiu sau įsigyti kažką, ko paprastai neleidžiu, o tas daiktas galiausiai stovi nenaudojamas ir taip nutiko su dviem produktais: kokoso pienu indiškam troškiniui ir šaldytomis spanguolėmis (kurias įsigyjau pagal receptą, sunaudojau gal pusę). Nėra tai tiek brangūs dalykai, bet sąžinė neleidžia išmesti. Kita pusė sako, ko tu pergyveni, argi po 10 metų tu prisiminsi tas spanguoles? Galim lažintis, kad atsiminsiu . Ir daugiau sau jų pirkti neleisiu, kad ir ką kažkoks receptas sakys. Kita vertus, aš turbūt jų niekada gyvenime ir nepirksiu, nes nemėgstu. Taip, kaip cukinijų nereikia auginti, jei nenori jas po to valgyti!

Taigi, turiu atsitiktinių produktų šaldytuve, spintelėse ir ant komodos. Kokosų pienas, kakava, spanguolės, švieži špinatai.... Rimtai, gerą savaitę man galvoje stovėjo ir visokiausios idėjos virė iki kol atsiminiau, jog virtuvėje stovi blenderis, o visi mano produktai visai neblogai maišosi. Internete surasti receptai netgi tai patvirtino. Sugrūdau visus į blenderį, įmečiau bananą, šiek tiek maltų sėklų ir gavau produktą, užmušantį mano galvos skausmą ir suteikiantį energijos! Buvau labai patenkinta.

Mano naujas žaisliukas! Dar vienas dalykas, apie kurį galvoju jau ilgiau nei apie naują fotoaparatą, bet vis sakiau sau, kad aš nepakankamai skaitau, kad investuočiau į tai.Va, jei skaitysiu kasdien po valandą, tai tada ir pirksiu. Bet pastarosiomis dienomis vėl įkritau į knygas ir negalėdavau valandomis atsiplėšti. Supratau, kad nebenoriu akių gadinti telefono ekranu, pradėjo erzinti atspindžiai ir atėjo laikas mažiukui prietaisui...

Kindle Voyage. Kodėl jis man taip patiko? Pirmiausia, top notch ekranas. Šiuo metu artimiausias realiai knygai egzistuojantis ekranas. Kompaktiškas (nebereikės vežiotis 3 papildomus kilogramus kuprinėj, nes kartais tiesiog nežinai, kokiai knygai nuotaika bus...). Ir .... nebeparduodamas ;D

Šiuo metu Amazon nieko apie tai nesako, bet šitas prietaisas yra geriausias jų gaminys, kurio jie paprasčiausiai nebeparduoda. Bent jau iš oficialių pardavėjų nenusipirksi.

Na, jei jau einu ta linkme, kad perku daiktus, be kurių galiu išsiversti, bet su kuriais gyvenimas tampa šiek tiek saldesnis, tai matau neblogas perspektyvas naujam fotoaparatui ir automobiliui.




Oh, and.

Kiekviena paskutinė darbo diena yra vienas maloniausių ir džiugiausių įvykių! Ir šiandien netikėtai atėjo mano paskutinė diena dirbant as an inventory clerk. Tikrai, kol nepažiūrėjau į datą, maniau, kad man liko dar viena diena. Mesti norėjau jau lygiai prieš metus ir gerai pagalvojus .... kodėl aš tiek laiko čia pasilikau? Anyway, gera nusimesti akmenį nuo pečių, gera būti laisva ir vėl rinktis naujas duris. It is time!

Share: