 |
| Jei ne Jared Leto, tai šito įrašo nuotrauka būtų tapęs maistas ir aš to negaliu leisti. Beje, keisčiausi vietomis su šituo žmogumi. Tai žmogus, gebantys iš gyvenimo padaryti viską, ko nori. |
Atvykus į Londoną pasikeitė viskas: maistas, žmonės, gyvenamoji vieta, laiko zona, darbo grafikas, darbas. Liko tik viena: mano drabužiai, kurie pastaruoju metu tapo nerealus galvos skausmas. Jie tinka tam žmogui iš praeities, nebe man.
Su visais pasikeitimais mirė visi mano ilgai ugdyti įpročiai. Kurį laiką bandžiau formuoti naujus, eksperimentavau - ypač su maisto produktais. Įdomu išbandyti tai, ko Lietuvoje nėra (arba yra, bet kainuoja atitinkamai brangiau kaip ir lietuviškas maistas svečiose šalyse), bet nuolat girdėdavau egzistuojant! O tai, ko Lietuvoje yra čia kaip ir nebeišeina pirkti. Man sąžinė neleidžia mokėti 3 svarus už tai, kas Lietuvoje kainavo 30 ct (tam tikro tipo avižiniai dribsniai, grikiai), kai už svarą galiu nusipirkti maišą bulgur (kodėl nėra lietuviško vertimo???). Pastarąsias dvi savaites dedu jas visur ir kai ryte klausiu savęs, ką noriu valgyti, atsakymas vienas: bulgur. Su kuo nors :D
Aš paprasčiausiai neprisirišu prie maisto taip, kaip tie žmones siaučiantys jų šaliai skirtose parduotuvėse. Na, nebent tos šalies virtuvė išties turtinga skoniais, spalvomis ir aromatais. Bet lietuviškoji tokia nėra. Kol jie bandė išsaugoti savo tautinį žodį, tol jie visiškai apleido bet kokį kitokį tautinės kultūros ugdymą. Lietuvių kultūra yra pažymėta skausmų, nepritekliais, sunkumais, o dabar - begaliniu pasididžiavimu laisve. Pagaliau! Kita vertus, mielai grįžtu prie Artimųjų Rytų ar indiškų skonių. Lietuviška virtuvė yra panaši į britų: druskytė, pipiriukas ir gana. Gal dėl to britai taip mėgsta indišką virtuvę, kuri gomurį paglosto skoniais, nors kaip girdėjau, britiška indiška virtuvė neturi nieko bendro su Indijos indiška virtuve. Kai išbandysiu, papasakosiu.
Grįžtant prie originalios temos... Mano formuojami įpročiai yra skirti kūnui, protui ir sielai ugdyti. Jie visi man padeda jaustis gerai ir siekti gyventi geriausią įmanomą gyvenimą (blogai skamba lietuviškai. Live your best life!). Jis tik vienas vienintelis.
Taip pat kasdieniai įpročiai, arba kitaip - ritualai, padeda jaustis tvirčiau ant žemės. Žmogus yra būtybė, mėgstanti tai, kas pažįstama ir ganėtinai sunkiai išgyvena pokyčius. Mano smegenys patyrė didžiulį krūvį pastaruosius kelerius mėnesius ir tik šiol dienom jaučiu, kad visa tai atslūgsta. Kurį laiką nesupratau, kas vyksta su mano fizine ir emocine savijauta iki kol pasidomėjau, kaip persikraustymą į naują šalį išgyvena kiti. Smegenys turi prisitaikyti prie naujų taisyklių, naujos aplinkos, naujo maisto, naujų žmonių, naujos visuomenės, naujo darbo, naujų veiklų. Esi kaip vaikas, kuris nuo pradžių mokosi apie pasaulį. Smegenys dirba įtemptu režimu iki kol nauja aplinka vėl tampa pažįstama.
Esu tikra, kad nuolatinis aplinkos keitimas tampa tiek pat natūralus kaip gyvenimas vienoje ir toje pačioje vietoje po kelių kartų. Mano magiškas skaičius yra 4, kada naujas dalykas tampa natūraliu streso nebekeliančiu dalyku. Verta pažymėti, kad keliavimas yra visiškai kitoks dalykas nei apsigyvenimas naujoje šalyje. Kelionė į JAV niekada nesukėlė sunkumų, nes tai pirmiausia ir buvo - tik kelionė. Ne apsigyvenimas.
Taigi, vėl bandau grįžti prie visko, kas mano gyvenimą daro geriausiu gyvenimu, kurį galėčiau gyventi.
Pirmiausia: kišenėje turiu kelionės bilietus. Gyvenimas nevertas gyventi, jei nėra numatyta bent viena kelionė. Ar bent jau koks nors laimę keliantis dalykas! Juk ne visi mėgsta keliauti, reikia to nepamiršti. Gyvenimas yra kur kas daugiau nei valgymas, miegas ir darbas. Juk turi tai būti daroma dėl kažko, o jei darbas, valgymas ir miegas neįgalina to dalyko, kurio nori, vadinasi, reikia kažką keisti.
Antra, ant mano durų kabo sąrašas dalykų, kuriuos noriu daryti kasdien, kad mano gyvenimas nevirstų tik miegu, valgymu ir slinkimu į nemėgstamą darbą:
Taigi, sėkmingos dienos receptas:
1. Meditacija, geriausia su dienos mantra.
2. Joga, kaulams prajudinti ir pakrauti energija. Jaučiuosi gyva.
3. Pusryčiai ir kava, be abejo. Žiūrint ne serialus, bet kažką vertingo. Rekomenduojama valgyti nespoksant į nieką, bet nereikia perspausti su naujais įpročiais, nes viskas griūna dar niekam netapus dalimi kasdienės rutinos.
4. 1 valandą rašyti. Dalykas, į kurį pasineriu valandoms per vieną kartą, bet jei apleidžiu, galiu savaitėm neprisėsti ir tai nėra kažkas, ką norėčiau daryti. Nesvarbu, kas tai, bet rašyti. Šiandien rašiau šiek tiek ilgiau nei valandą, o besidžiaugdama rytu atėjau parašyti ir į blogą. Manau, reikia uždėti limitą rašymui ir daryti pertraukas. Sakau, kai pradedu, tai manęs valandomis niekas nematys. Pamiršiu valgyti ir galiu pamiršti, kad reikia važiuoti dirbti.
Galbūt verta paminėti ir šito blogo rašymą, bet jis nėra mano sąraše. Tai šalutinis dalykas, nes jo indėlis į mano ateitį nėra toks stiprus kaip visa kita.
Sąraše yra dar keli dalykai, kuriuos įgyvendinti tikiuosi dienos bėgyje. Tačiau rytas yra tas laikas, kuris paruošia dienai. Ir kaip praleisi rytą, taip praeis likusioji dienos dalis. Nusiteikti pozityviai, pasikrauti teigiama energija, pasirūpinti protu, siela ir kūnu. Ir prisiminti, kad dabartiniai veiksmai sukurs žmogų, kuriuo būsi po 5 metų.
 |
| Juliana Spicoluk - dar vienas mane įkvepiantis žmogus. |
Pasidalink kilusiomis mintimis!
Išgirsta nuomonė skatina mąstyti, tobulėti, pažinti ir rašyti daugiau!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą