Naktį dingo vanduo ir nebuvo iki pat kol turėjau eiti į darbą. Turėjau lašelį vandens pusei puodelio arbatos. Dantų valymui vandens nebeužteko. Kai apima kosulys arbata svarbiau.
Barake iki šiol viena buvau dvi minutes.
Tualetuose vanduo tiesiog nenusileidžia. Buto paieškoms laiko neturiu, bet ausys ir akys atmerktos. Skaitau skelbimus parduotuvėse.
Visas dienas rašau. Darbo pokalbio metu pasakė, jog reikalauja Europass formato CV. Grįžusi namo rašiau jį 4 valandas. Bet užtat net savo gebėjimus išsiaiškinau. Kitos dienos darbo pokalbyje buvau visiškai atsipalaidavusi, netgi vėlavau (tik 6 minutes, nes pakeliui nuklydau į tualetą). Labai maloniai pasišnekėjome. Abi ir vieną, ir kitą dieną sutiktos personalo atrankos specialistės turėjo labai dideles akis. Per pokalbius mąsčiau, ar didelės akys yra sėkmės ženklas. Vis tik manau, kad į antrą pokalbį nepakvies, nes niekaip nesugebėjau atsiminti nieko iš universiteto. O dieną prieš tai vykęs pokalbis .... Ten labai rimtos pareigos. O aš be patirties ir be reikšmingų gebėjimų. Vilčių daug neteikiu. Bet nenusimenu - daugiau laiko magistriniui ir viskam kitam. Darbas dabar nėra must have. Man tai tik buvo pora patikusių pasiūlymų. Bus daugiau.
Taip pat rašau magistrinį. Turiu pabaigti iki lapkričio 30. Rašau straipsnius, gavau suredaguoti interviu. Kažkas naujo, bet įdomu. Dar rašau laiškus potencialiems darbdaviams, buvusiam darbdaviui, universitetui. Ir retkarčiais rašau žinutes žmonėms. Juk reikia pasisocializuoti, kad ir virtualiai.
Atrodo, kad nieko kito nedarau tik rašau. Galiausiai dienos gale norisi tik paskaityti knygą .... Į galvą įsidėti naujų minčių.
Džiaugiuosi tik vienu. Ilgą laiką vengiau aptarinėti kainą ir terminus su žmogumi, kuris prašo padaryti puslapį. Problema tame, kad dabar puslapiui visai neturiu laiko, o pinigine prasme išvis nenutuokiu, kaip save įkainoti, ir už kiek dirba kiti. Na, bet šį rytą pasikalbėjom, aptarėm, pasakiau, jog nepradėsiu anksčiau nei nuo gruodžio vidurio. Viskas tiko, kaina irgi. Ne taip jau ir baisu. Tik pagalvoti reikia, už kiek imtumeisi darbo, kad nesigraužtum, jog imi per mažai, ir įvertinti tai, kad darbas nebus padarytas greitai, kad profesionaliai tuo neužsiimu ir kad tų gebėjimų ir žinių ne tiek daug. Svarbiausia, kad prie puslapių krapštytis man tikras malonumas. Kaip mangų skonio sūrio tortas....
P.S. rašau magistrinį ir net pati didžiuojuosi savo sugalvotomis mintimis. Jaučiuosi tokia suaugusi....
"Pateikti rezultatai padeda išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės žinių dalijimosi ar užlaikymo priežastys ekonomiškai jaunose Rytų Europos valstybėse. Jie duoda atsparos tašką vykdant tyrimus Lietuvos įmonėse ir suteikia galimybę pažvelgti į žinių vadybą iš istoriškai susiformavusio mentaliteto pusės, kas yra ganėtinai neįprastas aspektas žinių vadyboje. Toks požiūris gali suteikti tyrimui naujų prasmių ir atskleisti iki šiol nepastebėtų žinių vadybos požiūrio taškų."
Mažų mažiausiai, kūrybinius gebėjimus universitetas tikrai patobulino.... Išmokė, kad rimtai kalbėti galima nelabai nusimanant apie tai, apie ką kalbi. Nes užaugi ir supranti, kad iš tiesų yra labai mažai žmonių, kurie supranta, apie ką kalbi. Ir ką patys kalba. Net ir visi tie dideli protingi žmonės ... Yra ne labiau kitokie žmonės nei aš. Fake it till you make it. Man patinka šita frazė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą