Mano kūnas pamišęs. Nuėjau miegoti apie pirmą valandą visiškai luzdama, jau smegenys atsijunginejo nuo nuovargio. Atsibudau ką tik ir galvoju, kaip puikiai issimiegojau, jau turbūt rytas! Pasiimu telefoną - be dviesimt penkios. Miegojau tris su trupučiu valandas ir drįstu manyti, kad tobulai issimiegojau. Lietuvoje dabar 15:46. Dieną su miegu kovojau nuo 4 valandos ryto Lietuvos laiku, bandau priprasti prie naujo laiko ir leidžiu sau miegoti tik vietiniu nakties metu. But this is ridiculous.
So, dabar tobulas laikas rašyti!
Pirmą rytą naujuosiuose namuose atsibudau su mintimi: neturiu drabužių, neturiu maisto, neturiu antklodės, nieko nepažįstu, darbas baisus ir dar šalsiu ateinančius 3 mėnesius... Vėliau sėdėdama ant didžiulių akmenų, ant kurių vien lipti buvo žiauriai awesome, ir žiūrėdama į plačią įlanką, permatomą vandenį ir mus iš visų pusių supančią kalnų sieną (bei išbandydama vietinį alų) išsikalbejau su kita lietuvaite, kad ne man vienai ryte norėjosi verkti.
Antrą rytą (šiandien) atsikėliau su mintimi: čia nuostabu! Drabužių vis dar neturiu, bet čia nėra taip šalta kaip atrodė po trijų parų be miego ir labai mažai valgius. Turbūt kūnas jau buvo įsijungęs viską, ką galimą, kad dar palaikytų mus samoningus. Tikrai, vakar dieną jau norėjosi su šortais vaikščioti ir išėję su striuke ir trim megztiniais savo gyvenamajame rajone, pasiekę centrą jau buvome vos apsirengę. O čia maždaug 18 žingsnių.
Ne, juokauju! Šiek tiek daugiau, bet miestelis mažesnis už mano kaimą. O gal toks pats. Bet jis kaip aš: mažas, bet galingas! Atvykom pažinti amerikietišką kultūrą, o tobulesnio miesto tam turbūt nėra! Kiemuose plevėsuoja amerikietiškos vėliavos, važinėja pikapai, namai kaip iš vesternu filmų, jaučiasi tokia autentika... Ech, negaliu viso gėrio perduoti! Mačiau nuotraukas, google maps, bet ten nė pusės neatskleidžia to, kaip čia gražu ir koks malonus jausmas čia vaikštinėti. Miestelis toks mazas, bet turistų čia begalės ir jis del to toooks išpuoselėtas.
Pakeisčiau jame porą dalykų: kadangi čia auksokasybos miestelis, tai kiekvienas blokas turi po 2-3 juvelyrines parduotuves. Vienas iš tų fancy, į kurias niekad nedrįstu užeiti. Didelis praradimas, nes vietoje jų galėtų būti dar daugiau awesome užeigų, bent kelios drabužių parduotuvės (kol kas mačiau tik vieną mažytę ), bent kelios maisto parduotuvės, kad nukonkuruotu viena kitos kainas iki iperkamu...
O tai yra priežastis, del ko sakiau, jog neturiu maisto. Čia vienintelėje esančioje maisto parduotuvėje kainos 2,5 karto didesnės nei ne tik laivais ir lėktuvais pasiekiamose šalies dalyse. Meluoju. Šalia yra organinio maisto parduotuvė. Čia kainos didesnės kokius 6 kartus... Aš automatiškai šios vietos neskaitau kaip maisto prekių parduotuvės. Nors gal kai pradėsiu gauti amerikietišką algą nusipirksiu ten apziuretus sausainukus... Pamatysit nuotrauką, kur kemšu juos. Sakau jums.
Reikia arbatos, kurios jau turiu (!). O tada papasakosiu iš kur gi pas mane ji atsirado! (jau pusė šešių... Arba aš išmokau išsiversti su trupučiu miego, arba vakare bus šakytės....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą