Pirma karta imerkus koja pajunti tik labai salta vandeni, bet
atrodo, kad viskas bus gerai - juk tik keli metrai iki sausumos anapus
ezero. Zengus antra zingsni pajunti, kaip i koja susminga daugybe mazu
peiliuku. Galvoje tik dvi mintys: kuo greiciau
pasiekti kita kranta ir kita visiskai priesinga - neskubeti, nes akmenys
slidus, o kojos net nebeaisku kokios busenos ir nezinai, ar pavyks
issilaikyti. Pasiekus kranta norisi tik verkti is skausmo.
Vakare, saulei nusileidus, grizus is kalnu, procedura kartojama.
Aplinkinio kelio nera, nebent yra noras apeiti papildomas kelias
mylias aplink. No way. O vanduo tiek saltas del to, kad ezeras susidaro
is nuo kalnu tekancio krioklio.
Anyway, is ka tik imesto albumo galima pastebeti (nors nuotraukos
niekada neperteiks gyvo vaizdo, kuriam aprepti neuztenka nei sielos, nei
akiu ), kad visa tai buvo verta.
Niekada nepirkciau, niekada negaminciau, o gal ir net neragauciau, bet Rabarbaru festivalyje tikrai reikejo nusipirkti rabarbaru pyrago. Prisiminus ji seile tista. Jis buvo nuostabus! Ismoksiu gaminti, nes Skagway rabarbarai ant kiekvieno kampo auga :D
Tai fraze, kuria istariu desimtis ar net simtus kartu per diena. Ne tik turistams, bet ir visiems sutiktiems bendradarbiams. Panasiai tiek pat ir isgirstu. Ir zinot ka? Man sita fraze vis dar neatsibodo.
O kodel as ja taip daznai kartoju? Nes esu Adventure Eve. Tiems, kas nezino (mama, cia tau ;D), sis vardas gali reiksti du dalykus: arba Nuotykiu Eve (=Ieva) arba Nuotykiu isvakares. Diena pries nuotyki. Kiekvienas Klondike Gold Dredge darbuotojas turi alternatyvu varda nuo Happy iki Goldin Hair George ar Jackpot Jill.
Ha, turiu nezmonisko dydzio kepure. Taip taip, manoji yra didziausia is visu ir vaikstau po teritorija kaip koks trumpas grybas. Bet zmonems mano kepure patinka, jiems patinka ja pasimatuoti, su ja fotografuotis. Tad smagu - dar vienas kabliukas, turistus sudominantis elementas.
Kaip galima pastebeti is nuotraukos, tai visos kitos atrodo mazdaug taip, kaip tos merginos, stovincios salia. Cia kita lietuvaite, su kuria atvykau.
Eksursija kol kas dariau tik dalinai ir tik viena, tad apie tai papasakosiu veliau. Kol kas dar tik mokausi, stebiu ir viena po kito kisu pirstus i vandeni.
Iki siol pagrindines mano darbo vietos buvo dvi: tai gold panning sheds. Aukso ieskojimo pasiure. Cia zmones ateina su lekstemis, kuriose yra siek tiek zvyro su auksu. Ju uzduotis - surasti ta auksa vandens pagalba. Tai autentiskas veiksmas tam, kas buvo daroma 1900 metais, kada aukso karstliges metu buvo ieskoma aukso grynuoliu. Oho, iki siol visos sitos informacijos net nebuvau isvertusi i lietuviu kalba. Keistai skamba jau iprasti tape angliski atitikmenys :D
Tai vat, mano darbas padeti turistams surasti auksa, juos mokyti tai daryti, priziureti, kad aukso neispiltu i vandeni ir galiausiai iseitu is pasiures laimingi. Labai gerai, jei pavyksta parduoti daugiau leksciu su auksu. Viena verta 10 doleriu, o leksteje, mano patirties metu, buvo nuo 3 doleriu iki 12. Apie 10 procentu aukso vis del to sugrizta atgal, nes zmones ji tiesiog isbarsto.
Kai zmones jau yra pasirenge eiti sverti savo surasto aukso ir suzinoti jo verte, tuomet dalis zmoniu keliauja is pasiures i dovanu parduotuve. Siandien turejau laimes lakstyti tarp siu dvieju vietu. Vakar didziaja dienos dali praleidau butent pasiureje, bet galiausiai tai igriso iki gyvo kaulo, tad siandien stengiausi kuo daugiau laiko dirbti dovanu parduotuveleje.
Turiu nuosava bezels rinkini. Pakabuciu gaminimo rinkini. Turiu ir savo nuosava vieta uz prekystalio. Ismokau naudotis kasos aparatu, mokausi graziai siulyti prekes ir pardavineti.
O kas smagiausia - tai paciai gaminti bezels. Kas tai yra?
Tai sitie pakabuciai:
Tai viena populiariausiu prekiu. Aukso pasiureje surasta auksa mes idedam tarp dvieju stikliuku ir pagaminam toki pakabuti, kuris atrodo nepaprastai mielas. Visas sitas dalykelis, kuri matote, yra vertas tik 30 doleriu. 20 uz pakabuti ir 10 uz grandinele. Zinoma, dar pats auksas vertas siek tiek, bet nebuvau itin sekminga ir radau tik 1 grain. Nezinau atitikmens lietuviu kalba. Auksa matuojame in grains. Vertas jis mazdaug ... 7 doleriu.
Tai vat. Siandien buvo rekordinis skaicius zmoniu, pardavimu taip pat. Ryte Debora, zmogus, kuris mane idarbino, pasake, kad jei sitos dienos gale vis dar sypsosimes, tai mes tikrai istversim viska, kas bus po to. As vis dar sypsausi. Nors zinot, buvo momentu, kai kliuvau uz savo batu raistelio, kol stovejau uz prekystalio, nerasdama laisvos minteles ta batraisti uzsiristi. Po mazdaug 3 valandu non stop darbo radau minutele skaniausiam pasaulyje sausainiui, kuriu mes gauname nemokamai is kavines, ir kavai. Sausainis tikrai pats skaniausias. Siltas avizinis sausainis su tirpstanciu karstu sokoladu. Ar sakiau, kad tas sausainis skaniausias pasaulyje?
Tai vat. Prauzus pagrindinems turistu bangoms, jau kada buvo likusi tik nedidele grupele is mazdaug 25 zmoniu, ejau ramiu zingsniu link dovanu parduotuveles ir sutikau Debora. Dieve, ji mieliausias zmogus pasaulyje. Kol dirbau aukso pasiureje, ji atejo su vandens stiklinaite, iteike, kad nedehidratuociau :D Taigi, griztant prie to mano ramaus zingsnio link dovanu parduotuveles sutinku ja ir ji apkabina mane is tos laimes, kad dziaugiasi, jog teisingai pasirinko darbuotoja. Kas zino, kas ne, tai musu pokalbis truko mazdaug 5-10 minuciu, is kuriu ji kokias 7 pasakojo apie darba. Paklausiau jos - kaip! Kaip tu mane pasirinkai??? O ji sako, kad tiesiog pajuto, jog esu tinkamas zmogus. Nieko daugiau - tik teigiamas jausmas per skype. Viskas, ko reikejo, kad gauciau sita darba, kuris panasesnis i atostogas, o ne i darba. Taip, zmoniu daug, kai kurie nedraugiski, kiti yra nuostabus ir pakelia nuotaika visai dienai, bet galu gale, viskas yra nauja, neiprasta, idomu ir gera. Niekad nedirbau su zmonemis ir tikrai maniau, kad nesugebesiu. Bet ne - pasirodo sugebu. Zmones atsisveikina laimingi, besisypsantys, geros nuotaikos.
Kai kurie netgi nusistebi, kad kaip zmogus is Lietuvos, kalbu tikrai gerai angliskai. Kitais kartais, visiskai susipina liezuvis ir nebegaliu nieko istarti :D Happens. Po velniu, po 6 valandu nesustojamo bendravimo juk tai leidziama, ar ne? :D
Na, ir pabaigai dar kazka grazaus:
Savaitgali buvau pasivazineti traukiniu, pora vaizdeliu is to:
Siena su Kanada.
O cia matosi mano darboviete. Ji yra 5 minutes dviraciu nuo namo, kuriame gyvenu.
O štai čia ir mano darbovietė:
Na, o pabaigai video apie pasiruošimą kovai su vietinėmis meskomis:
Taigi taigi. Noriu pasidalinti dviem manęs nedziuginanciais dalykais. Pirmas yra cukrus. Lietuvoje aš jo beveik nevartoju, o čia cukrus yra pagrindinis ingridientas ir jo yra visur, visame kame bei nepaisant to visi mėgsta valgyti itin saldžiai. Tad pirmomis dienomis buvau hiperaktyvi, o vakar miegojau atmerktomis akimis ir jokia kava ar cukrus nebepadejo. Tai pirmasis trūkumas. Vis del to, norint, galima rasti sveiko maisto. Paruošto - niekada, bet namuose kepam duoną, kuri yra daug skanesnė nei pirkta. Ir paruošti ją labai paprasta, turim duonkepe.
Nepaisant visko esu laiminga, nes tikslą suliekneti pasiekiau :D nes čia tiesiog yra įdomesnių užsiėmimų už valgymą. Prasideda prie to ir tai, kad nemėgstu riebaus ir saldaus maisto.
Kitas dalykas tiesiog sukelia daug frustracijos. Tai anglų kalba. Ne paslaptis, kad čia visi amerikiečiai. Ir jausmas toks, kad Lietuvoje esu protingesnė :D taip, nors kalbu neblogai, jie patys taip sako, bet skirtumas akivaizdus. Sunku kalbėti greitai, o apie akcentą tai tyliu... Bear, brewery, sayer's, sorry - žodžiai su r raidele, visi jie sunkūs. Geroji reikalo pusė ta, kad akcentas nėra bjaurus. Sako, kad gražus amerikiečiams. O kiti išgirdę pradeda domėtis, iš kokios šalies čia toks akcentas. O jau kai amerikiečiai taria lietuviškus žodžius...
Kaip tai cute... Kaip tai miela... :D jų toks gražus akcentas :D
Tai vat. Tiek blogybių. Na, dar trūksta šlepečių ir drabužių miegojimui. Ir grikių. Na tikrai jų čia nėra....
Pagaliau turiu daugiau laiko prie kompiuterio. Na, gal visas 40 minuciu netgi. Po to keliausiu prie krioklio. Tai vat, metu nuotraukeliu!
Atkeliavome mes plaustu i Skagway. Galejome sutaupyti mazdaug 6 valandas, bet nusprendem pasimegauti vaizdais.
Argi ne nuostabu?
O cia isukame i mano nuostabiojo miestelio uosta. Stai siuo metu jau pradejo virpeti sirdele, atsirado tas jauduliukas, kurio nejauciau savaite pries ir visos keliones lektuvais i JAV ir Aliaska metu.
Siek tiek vaizdeliu (labai tikiuosi, kad nuotraukose pasididins ir viska bus galima matyti):
Po 1.2 mylios kopimo i kalna. Ne kiek nepagrazinu, bet buvo galima grezti mano marskinelius. Kuprine irgi. Tikrai sunku, bet vaizdai ir kalno virsuje aptiktas ezeras atperka viska. Ir vien del to, kad vieta nera pasiekiama lengvai, ten beveik niekada nebuna zmoniu.
Mieliausia zinute is Liarsville miestelio gyventoju.
Kartais as valgau! Stai sita burgeri ir bulvytes valgiau tris dienas.
Labiau Amerikietisko vakaro negu nemokami burgeriai grilyje ne i si vaiz duo ju. That was awesome.
