Kaip atrodo mano laisvas pusdienis? Tas gerasis pusdienis, kai niekur nereikia eiti iš pat ryto. Kada gali valandų valandas gerti kavą ir su kompiuteriu ant kelių skaityti. Kada iki 12 val. vaikštai su pižama, nesiprausęs, riebaluotais plaukais ir turi laiko išsiskalbti visus savo rūbus bei atlikti visas veido/plaukų/kūno procedūras iki dušo. Arba nuvažiuoti visur, kur norisi su gerokai pamažintu žmonių kiekiu. Galimybės ankstyvą rytą yra beribės, diena dar tik prasidėjo, turi visą energiją, kava ką tik smuktelėjo.
Bet kaip gi atrodo mano rytas? Atsikeliu arba labai anksti, arba labai vėlai (šiandien - vėlai). Švariais plaukais arba riebaluotais plaukais (šiandien riebaluotais). Su planais arba be planų (ieškojau saugyklos savo daiktams atostogų metu, o vėliau ketinau važiuoti užsiregistruoti pas gydytoją - pagaliau gavau gyvenamosios vietos įrodymą, o jo Londone reikia visur! Pirmas dalykas, ką padariau - pasikeičiau bibliotekos svečio kortelę į pilno nario ir nuo šiol galiu imti knygas į namus :|).
Tad 9 ryto chillinu lovoje, atrodau kaip baubas ir nelendu iš savo karališko kambario, kuo esu absoliučiai patenkinta. Suskamba telefonas, skambina Motti, mano pinigų mokėtojas. Noooooo! Akimirką svarstau, ar atsiliepti, bet būtų per daug akivaizdu, jog ignoruoju. Pasirodo, skambina antrą kartą - pirmo skambučio negirdėjau. Žinau, kad šitas skambutis reiškia, jog mano laisvas pusdienis bus išrautas iš rankų, o aš priversta ne tik kad susiruošti ir keliauti į kažkokį skubų reikalą, bet tai daryti kaip įmanoma greičiau, ko aš iš ryto negaliu pakęsti.
Buvo taip, kaip tikėjausi... Dušas, plaukų džiovinimas, į batus ir į lauką. Man reikia būti kitame Londone gale. Išmokau nebestresuoti dėl dalykų, kurie yra ne mano kontrolėje, ramiai susikaupusi padariau darbą, iškeliavau į antrą, į kurį, kaip keista, atėjau lygiai minutė į minutę (nes iš ano galo reikėjo grįžti į savo galą). O po visko jau tikrai nusipelniau laimės už 3 svarus. Nesu Starbucks mėgėja, bet vakar užmačiau stendą, kad dabar parduoda kavą su ciberžole. Ciberžolė, mano galva, yra vaistas nuo daug problemų ir būtinas prieskonis mano virtuvėje (7 mėnesius gyvenau be jos, bet per pastarąją sveiko proto akimirką nusipirkau ir ciberžolės, kartu su visais kitais prieskoniais). Tad šiandien už visą prarastą laisvą laiką save nudžiuginau latte su ciberžole. Ir tikrai nudžiuginau! Rinkčiausi ją be cukraus, bet visas derinys kvepėjo puikiai... Skonis glostė gomurį... Sakau, laimę nusipirkti galima.
Pasitaisius nuotaiką ir neleidus jos sugadinti įsibauginusiai bobulei, kuri baisiausiai bijojo, kad įeisiu į pastatą be raktų, po darbų suspėjau ir pas gydytoją užsiregistruoti, ir vegetariškų receptų knygų pasirinkti.
Yra Facebook grupė, kur žmonės nemokamai atiduoda daiktus. Mano atveju - Pietų Londone. Nuo skalbimo mašinų, gitarų, dviračių ir baldų iki visokiausių mažmožių, kas tiesiog trinasi namuose nenaudojami. Viskas nemokamai! Puiki vieta pasiimti reikalingus daiktus ir iš naujo juos panaudoti, o ne dėtis prie perkam-metam-teršiam-naudojam kultūros. Vis dar bandau gauti XL dydžio lagaminą arba bent jau išsikeisti savąjį. Jau kurį laiką dairiausi vegetariškų receptų knygų, o čia mat visą gražų rinkinuką gavau. Galėsiu mokytis ir kitus vaišinti, nes mano šedevrai, kad ir skanūs, bet vis tiek nėra tie tikrieji patiekalai, kuriais galima didžiuotis.
Vakarienė mano buvo tokia šiandien: kepti makaronai su žaliaisiais lęšiais ir šiek tiek Cheddar sūrio bei salotos (pavykusios puikiai: paprika, pomidoras, svogūnas, agurkas, raudonasis kopūstas, jogurtas, druska. Paprasta, elementaru, o kūnui ir gomuriui daugiau nieko ir nereikia). O po vakarienės kartais norisi dar pasmaguriauti, tad iš anksto bevirdama makaronus orkaitėje iškepiau avinžirnių su prieskoniais.
Užkandis paruošiamas tik per 10 valandų: per naktį palikti mirkti (nors pamiršau juos 24-ioms valandoms mažiausiai...); 85 minutes virti (po 85 min supratau, kad viriau ant per mažos ugnies ir mano avinžirniai tiesiog plaukiojo karštame vandenyje, tad palikau dar kažkiek laiko, užmiršau, vėl prisiminiau - o skonis buvo toks pats, kaip prieš pusę valandos. Oh well).
Pagalvojus, nusipirkti greičiau ir tikriausiai pigiau, bet ne sveikiau. Gal ir skaniau, nes dabar visi užkandžiai ruošiami addictive - kaip narkotikai. Kartą paragavęs negali sustoti. Geriau nė nepradėti. Namuose gamintas maistas atneša sotumo ir pasitenkinimo jausmą, kurio niekada nebūna valgant parduotuvėje pirktą šlamštą (turiu omeny, nesveiką maistą).
Bet kaip gi atrodo mano rytas? Atsikeliu arba labai anksti, arba labai vėlai (šiandien - vėlai). Švariais plaukais arba riebaluotais plaukais (šiandien riebaluotais). Su planais arba be planų (ieškojau saugyklos savo daiktams atostogų metu, o vėliau ketinau važiuoti užsiregistruoti pas gydytoją - pagaliau gavau gyvenamosios vietos įrodymą, o jo Londone reikia visur! Pirmas dalykas, ką padariau - pasikeičiau bibliotekos svečio kortelę į pilno nario ir nuo šiol galiu imti knygas į namus :|).
Tad 9 ryto chillinu lovoje, atrodau kaip baubas ir nelendu iš savo karališko kambario, kuo esu absoliučiai patenkinta. Suskamba telefonas, skambina Motti, mano pinigų mokėtojas. Noooooo! Akimirką svarstau, ar atsiliepti, bet būtų per daug akivaizdu, jog ignoruoju. Pasirodo, skambina antrą kartą - pirmo skambučio negirdėjau. Žinau, kad šitas skambutis reiškia, jog mano laisvas pusdienis bus išrautas iš rankų, o aš priversta ne tik kad susiruošti ir keliauti į kažkokį skubų reikalą, bet tai daryti kaip įmanoma greičiau, ko aš iš ryto negaliu pakęsti.
Buvo taip, kaip tikėjausi... Dušas, plaukų džiovinimas, į batus ir į lauką. Man reikia būti kitame Londone gale. Išmokau nebestresuoti dėl dalykų, kurie yra ne mano kontrolėje, ramiai susikaupusi padariau darbą, iškeliavau į antrą, į kurį, kaip keista, atėjau lygiai minutė į minutę (nes iš ano galo reikėjo grįžti į savo galą). O po visko jau tikrai nusipelniau laimės už 3 svarus. Nesu Starbucks mėgėja, bet vakar užmačiau stendą, kad dabar parduoda kavą su ciberžole. Ciberžolė, mano galva, yra vaistas nuo daug problemų ir būtinas prieskonis mano virtuvėje (7 mėnesius gyvenau be jos, bet per pastarąją sveiko proto akimirką nusipirkau ir ciberžolės, kartu su visais kitais prieskoniais). Tad šiandien už visą prarastą laisvą laiką save nudžiuginau latte su ciberžole. Ir tikrai nudžiuginau! Rinkčiausi ją be cukraus, bet visas derinys kvepėjo puikiai... Skonis glostė gomurį... Sakau, laimę nusipirkti galima.
Yra Facebook grupė, kur žmonės nemokamai atiduoda daiktus. Mano atveju - Pietų Londone. Nuo skalbimo mašinų, gitarų, dviračių ir baldų iki visokiausių mažmožių, kas tiesiog trinasi namuose nenaudojami. Viskas nemokamai! Puiki vieta pasiimti reikalingus daiktus ir iš naujo juos panaudoti, o ne dėtis prie perkam-metam-teršiam-naudojam kultūros. Vis dar bandau gauti XL dydžio lagaminą arba bent jau išsikeisti savąjį. Jau kurį laiką dairiausi vegetariškų receptų knygų, o čia mat visą gražų rinkinuką gavau. Galėsiu mokytis ir kitus vaišinti, nes mano šedevrai, kad ir skanūs, bet vis tiek nėra tie tikrieji patiekalai, kuriais galima didžiuotis.
Vakarienė mano buvo tokia šiandien: kepti makaronai su žaliaisiais lęšiais ir šiek tiek Cheddar sūrio bei salotos (pavykusios puikiai: paprika, pomidoras, svogūnas, agurkas, raudonasis kopūstas, jogurtas, druska. Paprasta, elementaru, o kūnui ir gomuriui daugiau nieko ir nereikia). O po vakarienės kartais norisi dar pasmaguriauti, tad iš anksto bevirdama makaronus orkaitėje iškepiau avinžirnių su prieskoniais.
Užkandis paruošiamas tik per 10 valandų: per naktį palikti mirkti (nors pamiršau juos 24-ioms valandoms mažiausiai...); 85 minutes virti (po 85 min supratau, kad viriau ant per mažos ugnies ir mano avinžirniai tiesiog plaukiojo karštame vandenyje, tad palikau dar kažkiek laiko, užmiršau, vėl prisiminiau - o skonis buvo toks pats, kaip prieš pusę valandos. Oh well).
Pagalvojus, nusipirkti greičiau ir tikriausiai pigiau, bet ne sveikiau. Gal ir skaniau, nes dabar visi užkandžiai ruošiami addictive - kaip narkotikai. Kartą paragavęs negali sustoti. Geriau nė nepradėti. Namuose gamintas maistas atneša sotumo ir pasitenkinimo jausmą, kurio niekada nebūna valgant parduotuvėje pirktą šlamštą (turiu omeny, nesveiką maistą).
