Mes turime ribotą kiekį laiko ir neribotą kiekį pinigų
Labai paprastas dalykas, labai dažnai pamirštamas. Dabar aš vis dažniau pajuntu, kada mano variklis kužda: nevažiuok metro, brangiau, imk autobusą ir skaityk knygą (kas galiausiai baigiasi spoksojimu pro langą, kas naujame mieste ne visai blogai). Tai man dažnai sukelia daug nepatogumo ir sutaupo neįtikėtinai mažą sumą, kuri verta kelių valandų mano gyvenimo. Taip paskaičiavus, tie keli svarai tampa nieko verti. Pradedu daugiau sumokėti už savo laiką, kurį belieka išnaudoti taip, kad jis būtų vertas praeities laiko investicijos.
Pinigų visada užsidirbsi ir žmonės nenustojamai dirba, nebesuvokdami kodėl. Tikslas, gyvenimo prasmė, gyvenimo džiaugsmas ir pasididžiavimas. Nes kitaip nebežino, nemoka, niekas nepasakė, ką dar galima daryti, ir dabar labai bijo pabandyti. Sukasi žiurkių rate ir mano, kad tai vienintelis būdas gyventi: dirbti ir užsidirbti. Nes taip mokė mokykloj, taip mokė tėvai, taip mokė visi, su kuo tik kada nors susidūrė keliai. Nes kiti būtų šiek tiek atvėrę protą ir parodę, kad kitoks gyvenimo būdas nėra tik nepritapėlių, išsišokėlių ir pamišusių žmonių pasirinkimas, bet labai reali galimybė. O gal ir žino, bet vis tiek labai labai bijo.
Užsidirbę perka šlamštą, kaupia, tvarko, leidžia laiką su šlamštu kilnodami iš vietos į vietą, valydami dulkes, kartais bandydami jį parduoti ar kažkaip suspausti į kampą, nes užima bereikalingą vietą - stovi jau mėnesių mėnesius nebenaudojamas. Visas šitas šlamštas kainuoja nesuskaičiuojamas vienintelio trumpo gyvenimo valandas, bet iš pirmo žvilgsnio taip neatrodo. Juk tai tik vienas kitas daiktas.... ir žmogus nė nejaučia, kaip jo gyvenimas kaip smėlis bėga pro pirštus. O kaip tas laikas, skirtas užsidirbti pinigus šitam šlamštui? Tavo šitas daiktas kainavo kiek tavo darbo valandų atmetus visas jo laikymui skiriamas valandas? Dar juokingesnis pasakymas: aj, dar daug to laiko. Daug? Tikrai? Dar kvailiau skamba tokie argumentai iš daug už mane vyresnių žmonių, kurie turėtų geriau žinoti, kaip nepastebimai prabėga laikas. Na, gal jie nuobodžiauja ir gyvenimą suvokia tik tokiais momentais kaip: laukiu mokyklos baigimo, laukiu universiteto baigimo, laukiu vestuvių, laukiu vaikų (nors pastarieji šiek tiek padeda suvokti laiko bėgimą), laukiu pensijos (nu dabar maždaug 20-30 metų visiškai nieko gyvenime nevyksta, dėl to gal ir atrodo, kad to laiko marios). O ką su tuo laiku daugiau veikti, jei ne laukti kažkokių etapų kažkur toli ateityje, o jiems atėjus - laukti kažko naujo, nes juk tada tai tikrai būsi laimingas. Nes kaip kitaip - gi pas "visus" yra, taip ir pas mane turi būti (nors čia kitas labai skaudus mitas). O kam galvoti, kaip tu ir tiktai tu nori praleisti savo gyvenimą? Kas tave padarys laimingesniu šiandien? Kaip tu pasauliui gali kažką suteikti savo egzistencija?
Užsidirbę perka šlamštą, kaupia, tvarko, leidžia laiką su šlamštu kilnodami iš vietos į vietą, valydami dulkes, kartais bandydami jį parduoti ar kažkaip suspausti į kampą, nes užima bereikalingą vietą - stovi jau mėnesių mėnesius nebenaudojamas. Visas šitas šlamštas kainuoja nesuskaičiuojamas vienintelio trumpo gyvenimo valandas, bet iš pirmo žvilgsnio taip neatrodo. Juk tai tik vienas kitas daiktas.... ir žmogus nė nejaučia, kaip jo gyvenimas kaip smėlis bėga pro pirštus. O kaip tas laikas, skirtas užsidirbti pinigus šitam šlamštui? Tavo šitas daiktas kainavo kiek tavo darbo valandų atmetus visas jo laikymui skiriamas valandas? Dar juokingesnis pasakymas: aj, dar daug to laiko. Daug? Tikrai? Dar kvailiau skamba tokie argumentai iš daug už mane vyresnių žmonių, kurie turėtų geriau žinoti, kaip nepastebimai prabėga laikas. Na, gal jie nuobodžiauja ir gyvenimą suvokia tik tokiais momentais kaip: laukiu mokyklos baigimo, laukiu universiteto baigimo, laukiu vestuvių, laukiu vaikų (nors pastarieji šiek tiek padeda suvokti laiko bėgimą), laukiu pensijos (nu dabar maždaug 20-30 metų visiškai nieko gyvenime nevyksta, dėl to gal ir atrodo, kad to laiko marios). O ką su tuo laiku daugiau veikti, jei ne laukti kažkokių etapų kažkur toli ateityje, o jiems atėjus - laukti kažko naujo, nes juk tada tai tikrai būsi laimingas. Nes kaip kitaip - gi pas "visus" yra, taip ir pas mane turi būti (nors čia kitas labai skaudus mitas). O kam galvoti, kaip tu ir tiktai tu nori praleisti savo gyvenimą? Kas tave padarys laimingesniu šiandien? Kaip tu pasauliui gali kažką suteikti savo egzistencija?
Esminis šios dienos pamokos elementas: "neribotas kiekis pinigų". Ir ne kitaip! Pinigai nesibaigia, pasaulio variklis, žmonių džiaugsmas, mainų objektas. Tu visada, bet kada, bet kurioj pasaulio vietoje jų gausi už suteiktas paslaugas. Ne visada nusipirksi, ką nori, tačiau bet kokiu atveju jų gausi. Tuo metu, kai jų pradeda trūkti (nes norisi didelio didelio namo, naujo naujo automobilio, euro remonto su pačiom pačiausiom durim, daugiau šlamšto arba pasirodyti prieš draugus, nes kaipgi kitaip parodysi, kad jie turėtų su tavimi leisti laiką), tu visada gali pakelti savo vertę (kursais, geresne paslaugų kokybe, didesnėmis pastangomis, o kartais paprasčiausiai parduodamas savo gyvenimą dalimis, arba kitaip: laiką), bet kiekvieno žmogaus jėgose yra uždirbti neribojamą pinigų sumą. Apribojimai atsiranda tik paties žmogaus galvoje ir jie gali būti itin stiprūs. Bet kokiu atveju, tai yra tik galvoje: niekas nelaiko nei proto, nei kūno kažkur užrišto. Nors abu nenaudojami atrofuojasi, bet vėlgi - tai tik praktikos reikalas.
Galiausiai metams prabėgus, gyvenimui artėjant į baigti, pradedama gailėtis ne to, kad per mažai dirbta, per mažai uždirbta, per mažai šlamšto sukaupta, bet laiko: kelionėms, žmonėms, laimę teikiančioms veikloms, mylimoms knygoms, žiūrėjimui į gamtą, oro uostymu po lietaus, poilsiui, kad po viso pinigų uždirbimo norėtųsi kažką veikti daugiau nei spoksoti į televizorių; laiko mėgstamam darbui atrasti, kad gyvenimas nebūtų buvęs tiesiog pinigų uždirbimas ir šlamšto kaupimas. Ir to laiko iš tiesų yra labai mažai ir daug žmonių tai visiškai supranta, nes viena mėgstamiausių jų frazių yra "neturiu laiko". Aš tik tikiuosi, kad jie tą laiką išnaudoja tam, ką nuveikę džiaugsis mirties patale. Antraip gyvenimas buvo iššvaistytas ir tai tik tavo paties kaltė. Visi resursai buvo laisvai prieinami.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą