 |
| Mečiau kavą/mečiau cukrų |
Iškart po kelionių (Olandija/Amsterdamas balandžio 30-gegužės 3) labai patogu keisti įpročius. Net ir per trumpas išvykas, net ir netinkamai maitinantis įvyksta organizmo restartas, o gal labiau - visi įpročiai subyra į kalną detalių, iš kurių blogas galima išmesti, o teigiamas - pasilikti. Nors įpročiai formuojasi ir nyksta kur kas lėčiau nei 4 dienos, tačiau psichologiškai ir fiziškai man tai yra tobulas metas kažką keisti. Galbūt dėl to, kad solo kelionės padeda labiau susidraugauti su savimi ir atsiriboti nuo aplinkos įtakos (kad ir kas tai būtų - man įprastos sienos, reklaminis stendas ar žmonės), aiškiau matant, kas man yra geriausia ir ko aš noriu. Tpfu tpfu tpfu, bet visi mano sutikti žmonės, net ir visiškai atsitiktinai, yra įkvepiančios, įdomios asmenybės. Pradedu manyti, kad kažkokiu būdu arba aš jų ieškau, arba jas pritraukiu. O gal visas pasaulis pasidarė įkvepiantis ir įdomus? O gal tik Lietuvoje gyvenant, žiūrint lietuvišką TV ir skaitant Delfį atrodė, kad žmonės pūva iš vidaus, nes lietuviams patinka matyti už juos liūdnesnius žmones, kad jaustųsi geriau apie save, ir jau vien šitaip mąstančių užtenka, kad atrodytų, jog pasaulis ritasi žemyn.
Kavą mesti buvo paprasta. Ją pakeičiau juoda arbata, kurią pakeičiu arbata be kofeino po pirmosios dienos pusės. Tai natūraliau organizmo įsisavinamas ir lėčiau išleidžiamas kofeinas, nesukeliantis staigių energijos šuolių ir nukritimų, dėl ko nesijaučiu letargiška 2 valandos po kavos atisgėrimo ir tuo pačiu vieno puodelio arbatos šiais rytais visiškai užtenka, kad jausčiausi puikiai (kai tuo tarpu 2 puodeliai kavos ne visada palikdavo mane pakankamai šviesia galva). Cukrus energijos lygius įtakoja kur kas labiau nei kava, tai buvo tik logiškas ryšys. Plius, tai yra vienas blogiausių dalykų, kuriuos galima suvalgyti po žiurknuodžių, tad tai daugiau nei logiškas sprendimas. Dabar į darbą įsimetu pietus (nes nėra ką pirkti metus cukrų) ir jei norisi kokio pick-me-up, graužiu apelsiną arba vynuoges.
 |
| Jei įmanoma, ir kitus gyvulinius produktus pakeičiu augaliniais |
Gal antrąją dieną po ilgų išeiginių gavau žvėrišką namą. Ir apie jį papasakosiu vėliau. Po kelionės ir dar be kavos neturėjau daug energijos, tad 2 greiti trumpi darbukai tą dieną buvo idealus variantas - aš net telefono neįkroviau iki galo, nes žinojau, kad netrukus keliausiu namo. Kaip vampyras išlindęs į saulę, bet kaip įmanoma labiau skubantis grįžti į saugią tamsią erdvę.
Kadangi buvau lėta ir tingi į antrą darbą atvažiavau daug vėliau nei planavau (nes galiu) ir jo metu gavau skambutį su klausimu: ar imčiau didelį namą? Kas yra didelis namas? 4 aukštai, 5 svetainės (į kainą neįeina), 6 miegamieji, kiekvienas su vonia ir/ar pereinama spinta (walk-in), didžiulis sodas prieš ir už namo.
Štai pilies nuotrauka.
Paprastai yra kitas žmogus, kuris dirba su tokio dydžio namais, bet jis užimtas. O aš turiu laisvą popietę... jau nebeturiu, kitaip sakant. Sutarėm, kad duos man daug daug laiko padaryti (tai reiškia, kad nauji nuomotojai (ar nuomininkai???) ateis 6 valandą vakaro), bet kaip vėliau paaiškėjo, kad net ir 3 laisvų valandų buvo per mažai, be to, dar tas faktas, kad mano telefonas jau kabėjo ant 30%, kai tai yra pirmas ir vienintelis tą dieną darbui naudotas įrankis (diktofonas raporto įrašui plius nuotraukos, plius žemėlapiai, kad galėčiau rasti namą, agentūras ar kelią namo - nors kelią namo dabar rasčiau, kad ir kur Londone atsidūrusi. Yra sistemos. Taip pat pradingus žmonėms ar raktams, ar dar kokioms problemoms visada reikia skambinti). Net kameros neėmiau, o nuotraukas dariau telefonu, kas bateriją pribaigė. Kitaip gal ir visko būtų užtekę. Kiekvieną kartą kai kalbu apie darbą turiu priminti, kokiu būdu tas darbas atliekamas ir kodėl tas telefonas man tiek svarbus.
Be abejo, telefonas mirė anksčiau laiko ir ko dar niekada neteko daryti prieš tai.... raportą suruošiau iš atminties pasitelkdama keliomis nuotraukomis. Blogiausiu atveju, jie turi laiko atsiųsti savo komentarus apie nepažymėtus namo trūkumus, tai nedidelė bėda. Bet ne pats įdomiausias darbas buvo dar valandą grįžus namo diktuoti raportą iš kelių nuotraukėlių.
Nuotraukos bus gražios ir nesimatys jokių namo trūkumų, bet tokio dydžio namus ir dar tiek smarkiai apstatytus, išdekoruotus, labai sunku daryti. "Labai" dar nenusako to žodžio, o nuotraukos neparodo darbo. Pavyzdžiui, jei stiklas skilęs, turiu tai pažymėti, jei kampas nulaužtas, turiu surasti ir pažymėti, jei sienoje vinis ar iš sofos kyšo metalo galiukas, ar ant kėdės sėdynės yra skylė ar dėmės, turiu tai pažymėti. Įbrėžimai, įsikilimai, žymės ant sienų, ant grindų, ant lubų, ant rėmų, įskilęs ar keistai subraižytas elektros jungiklis - viską turiu pažymėti. Sudiktuoti visus baldus, piešinius, sienos dekoracijas, sienų ir grindų spalvas, formas - kartais nuomotojai brangesnius daiktus pakeičia pigesniais, tad į raportą keliauja visa informacija iki smulkiausių detalių... ir turint galvoje, kad lengviausia yra daryti naujos statybos neapstatytus butus, o kitoje ašies pusėje stovi seni labai smarkiai apstatyti didžiuliai namai, šita pilis stovėjo būtent pastarojoje ašies pusėje.
Kita vertus visada daugiau nei džiugu tokius namus pamatyti iš vidaus. Kelios nuotraukos. Paspaudus - padidėja.
 |
| Namo planas |
|
|
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
Kas ir už kiek tokius namus namuomojasi? Rusai už £5,000 per savaitę. Paprastai žmonių paklausinėju apie jų gyvenimą ir darbą, tačiau šį kartą bendravau tik su jų vaikų prižiūrėtoja, tad kalbėjomės apie kitas nuostabias vietas, kuriose jai teko dirbti ir gyventi. Palyginus su jomis šitas namas yra tiesiog didelis ir senas. Yra vietų, kuriose išsyk jautiesi kaip namuose. Nors virtuvės aukštas ir namo išorė labai jaukūs ir gražūs, bet visa kita namų jausmo nesukelia. Labai reta tai surasti (o aš kasdien aplankau 2-4 pastatus - įdomu, kad kartais jis gali būti visiškai tuščias, bet namo aura nepaprastai gera nuo pat įėjimo iki pačio viršutinio namo kampo, kas buvo praeitą savaitę 175 Hamspstead Way). Dar daug ką reiškia noras gyventi sename britiškame name. Iš išorės gražu, bet vidaus nesirinkčiau. Gyvenčiau kaimynystėje, kad pro langą matyčiau šitą namą.
