sausio 2018 ~ Cannot Stay Here

Turiu laisvą valandą, tai užbėgau namo kavos... Frazė, kuri atrodė nesuvokiama ir neįmanoma, iki dabar. Užvakar užsukau pasigaminti pietus. Whaaat??? Tai reiškia gyventi Surrey Quays. Malonumą gyventi prie pat stoties supranti tik metus pagyvenęs ne prie jos... Ką reiškia nuolat laukti autobuso, nuolat 20 min eiti iki artimiausios stoties arba vėlyvą žvarbų vėjuotą vakarą – nuo jos. Ką reiškia valandomis keliauti namo... Ką reiškia visą savo laisvą laiką palikti viešajame transporte...

Visada teigiamai jaučiausi vaikščiodama Surrey Quays gatvelėmis, bet nežinojau kiek čia gera, iki kol neatsikrausčiau... O kad būtų galima suvokti, kas tai per vieta, pateiksiu kelis skaičius (nuo mano namo):

Iki Surrey Quays overground traukinių stoties: 2 minutės pėstute.

Iki didžiulio Tesco (čia kaip Maxima) ir nedidelio prekybos centro: 5 minutės pėstute (ten pat gali apsipirkti, pavalgyti ir nemokamų knygų namo pasiimti – primena Aušrą Utenoje. Per maža priminti Vilniaus Panoramą. Pastarąjį kartą nesėkmingai ieškojau batų).

Iki Lidlo (aš praktiška): 8 min pėstute.

Iki lietuviškos parduotuvės (dar neteko nieko pirkti): 5 minutės pėsčiomis.

Iki tarptautinių prekių parduotuvės.... dar tokios aplink neaptikau... vieną žinau prie buvusio adreso.

Kažkur šalia yra gydytojo kabinetas, į kurį dar reikia prisiversti nukeliauti. Visai netoli yra mano bankas, kas visai praverčia kas 3 mėnesius keičiant adresą. Pro langą matau Southwark parką – vieną gražiausių. Bent jau vasaros metu.

Iki artimiausio pubo/pabo: 3 minutės pėsčiomis. Kas ten gero? 2 pintos alaus už 6.60 (ispaniškos kainos. Gal ir lietuviškos – nebežinau, kas ten daros. 1 pintą pigiausiai esu radusi už 4.50 ir tai skaitėsi tikrai pigu).

Nuo Waterloo stoties iki namų: 10 min nuo traukinio iki traukinio. Tai reiškia, kad turėdama laisvą valandą iš centro į namus parsiradau per 10 min, atsigeriu kavos, parašau šitą tekstą, ir keliauju atgal paskutinį dienos darbą atlikti. Kodėl taip greitai??? Nes iki stoties dabar tik pėsčiomis! Tai autobusai, kurie prailgina kelionę. Jo laukti, su juo važiuoti, ir net jei tai tik 15 minučių, kamščio metu toks atstumas yra virtęs 40 minučių. Bet tą dieną buvo pragariškai karšta ir buvau išsekusi... vis tiek eiti būtų 40 min užtrukę. Tai geriau tą patį laiko tarpą snausti autobuse.

Iki Canary Wharf panoramos: 15 min pėstute. Kas ten ypatingo? O kas neypatinga!! Tai vienas pasakiškiausių Londono vaizdų! Ir jis pasiekiamas vos tik užsimanius.

Literally, vaizdas nuo taško, kuriame stovėjau, stebėjau praplaukiančius keltus (8.5 svaro, jei nori plaukti, 3 svarai, jei turi travel card – kurią šiuo metu turiu. Bet neplaukiosiu).

Nuotrauka ne mano, neturiu technikos, gebančios tai įamžinti, bet niekas neatstos to, ką mato akys. Jokia nuotrauka neatstos ramybės, kurią suteikia tekantis vanduo ir tyla. Prabėga, pravažiuoja dviračiu vos keli žmonės, bet čia daugiau mažiau akligatvis, reikia sukti atgal. Tad esi vienas su panorama, su ramybe, su Temze. Apvažiavusi visą Londoną, aplankiusi šimtus butų ir namų visose keturiose pusėse; brangiausiuose ir pigiausiuose rajonuose; prabangiausius butus ir yrančias lūšneles; aš tikrai galiu sakyti, jog tai yra mano mėgstamiausia vieta gyventi. Net ir mano namas – ne tradicinis britiškas; esu girdėjusi pavadinimą – lenkiškas. Bet mielas, ir bet kokiu atveju britiškas su visa britiška šildymo, elektros, vandens sistema; pažįstamais elektros mygtukais, rankenomis, durimis ir spintelėmis. Pamačius šimtus namų ir butų viskas tikrai kartojasi, bet gal dėl to taip greitai tampa sava atsikrausčius į naują tašką. O gal nuolat keisti vietą tapo tiek pat natūralu, kiek ryte atsikėlus gerti kavą. Viskas ko reikia – tai išsivalyti naują kambarį/butą, perstatyti baldus, kaip patinka; ir jautiesi kaip namie.

NAMAS